Seimas siekia išsaugoti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) Algimantui Matulevičiui leidimą dirbti su slapta informacija, tačiau pastangos gali likti bevaisės.
Seimas antradienį po pateikimo pritarė nutarimo projektui, kuriuo Seimas apsispręstų „nepanaikinti Seimo nariui A.Matulevičiui leidimo dirbti su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija”.
Dėl nutarimo Seimas spręs, kai jį apsvarstys Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kuriam vadovauja pats A.Matulevičius.
Tačiau Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Julius Sabatauskas, taip pat ir Seimo Teisės departamento teisininkai perspėja, jog, net ir priimtas, toks nutarimas būtų niekinis.
„Šitoks nutarimas jokios teisinės galios neturės”, – parlamentarus įtikinėjo J.Sabatauskas.
Teisės departamento išvadoje pažymima, kad „nei Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo dalis, kuria nustatyta paslapčių subjekto teisė panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nei kitos minėto įstatymo nuostatos nereguliuoja paslapčių subjekto teisės „nepanaikinti” leidimo dirbti su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija įgyvendinimo, todėl Seimo nutarimo projekto 1 straipsnyje išdėstytas sprendimas vertintinas kaip neturintis teisinio pagrindo”.
Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Arvydas Pocius praėjusį antradienį kreipėsi į Seimo pirmininką Viktorą Muntianą su siūlymu panaikinti A.Matulevičiaus teisę dirbti su slapta informacija, teigdamas, jog parlamentaras, pildydamas anketą gauti tokį leidimą, nuslėpė savo biografijos faktus – ryšius su sovietų saugumu. Sprendimą dėl A.Matulevičiaus leidimo dirbti su slapta informacija Seimo pirmininkas turi priimti per 10 dienų – iki penktadienio.
Jeigu A.Matulevičius netektų tokio leidimo, jis nebegalėtų dirbti NSGK.
A.Pocius prieš dvi savaites Seime pareiškė, jog surinkta pakankamai medžiagos, patvirtinančios, jo teigimu, Seimo NSGK pirmininko A.Matulevičiaus ryšius praeityje su sovietų KGB. Tuo tarpu Liustracijos komisija pasigedo dokumentų, galinčių įrodyti A.Matulevičiaus bendradarbiavimą su KGB.
A.Matulevičius apskundė VSD vadovą teismui, kaltindamas jį šmeižtu ir reikalaudamas 100 tūkst. litų kompensacijos už neturtinę žalą.