Kai kuriuos Lietuvos ekonomikos sektorius kaitina išaugęs vartojimas ir investicijos į nekilnojamąjį turtą, bet visa ekonomika dar nėra apimta karštinės, teigia „Hansabanko”analitikai. Anot jų, lietuviai pradėjo smarkiai išlaidauti dėl išaugusio optimizmo, didėjančių atlyginimų ir paskolų prieinamumo. Vis dėlto norint tinkamai pasirūpinti savo ateitimi reikia galvoti ir apie taupymą.
„Jei nenorime, kad Lietuvoje susikurtų prielaidos pasikartoti Latvijos scenarijui, turime teisingai suvokti vykstančius procesus šalyje bei numatyti veiksmus, kaip išvengti galimo ekonomikos perkaitimo”, – perspėja „Hansabanko” finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas.
Latvija ir Estija pernai užėmė pirmąsias vietas sparčiausiai augusių ES šalių sąraše, o Lietuva buvo penkta (trečia ir ketvirta vietomis dalijosi Slovakija ir Rumunija.
„Lietuvoje ekonomika šyla. Optimizmas, augančios privačių asmenų bei verslo pajamos dažnai lemia nepamatuotą vartojimą bei plėtrą. To išdava – Lietuvos užsienio prekybos deficitas pernai, išankstiniais duomenimis, siekė beveik 9 mlrd. litų, o einamosios sąskaitos deficitas sudarė 11,5 proc. BVP. Tik apie 12 proc. šio deficito buvo finansuota tiesioginėmis užsienio investicijomis. Tad 7,5 proc. BVP augimas nemaža dalimi vyksta skolos sąskaita, o skolas paprastai reikia grąžinti”, – aiškina T. Andrejauskas. Pasak „Hansabanko” atstovo, laikas, kai Baltijos šalys buvo tituluojamos „Baltijos tigrais”, jau praėjo. Tuomet ekonomikos augimas rėmėsi eksportuojančių pramonės šakų augimu, o vidaus sektoriai augo gana subalansuotai. Šiuo metu Baltijos šalių eksportuotojų pozicija silpnesnė, nes jie susidūrė su augančiomis energetikos kainomis, didesnėmis palūkanų normomis, sparčiai augančiais darbuotojų atlyginimais. Tad reikia būti itin lankstiems prisitaikant prie besikeičiančios situacijos.
Statistikos duomenimis, ekonomikos augimas Lietuvoje 2006 m. siekė 7,5 proc., Latvijoje – 11,9, Estijoje – 11,4 proc. Metinė infliacija vasario mėnesį Lietuvoje siekė 4,3 proc., Latvijoje – 7,3 proc., o Estijoje – 4,7 proc. Preliminariais vertinimais, einamosios sąskaitos deficito santykis su BVP 2006 m. Lietuvoje buvo 11,5 proc., Latvijoje – 21,4 , Estijoje – 14,2 procento.