Šiuo metu į Juodkrantę sugrįžtančių sengirės niokotojų – kormoranų – svetingas priėmimas nelaukia: Aplinkos ministerijos (AM) skelbto konkurso laimėtojai pasiryžę jų kolonijai neleisti užimti nė vieno naujo medžio.
„Kormoranų šįkart tikrai jau niekas nepasitiks su duona ir druska. Priešingai – jų laukia sunkus metas, o kovai su jais bus pasitelktos visos kitose šalyse taikomos priemonės, išskyrus nuodijimą ir šaudymą”,- sakė AM Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.
Šiemet kormoranų gausai reguliuoti iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos skirta 50 tūkstančių litų. Anot L. Budrio, didžioji šios sumos dalis bus skirta situacijai Juodkrantėje kontroliuoti, nes ten įsikūrusi kormoranų kolonija kelia daugiausiai rūpesčių. Papildomų lėšų dar tikimasi gauti ir iš Europos Sąjungos paramos fondų.
Skirtus pinigus kovai su sparnuotais siaubūnais panaudos praėjusią savaitę AM skelbtą konkursą laimėjęs biologinės įvairovės išsaugojimo klubas „Gamtos namai”.
„Viena iš esminių konkurso sąlygų buvo ta, kad kormoranų populiaciją turi reguliuoti ne kokie nors mėgėjai, ugniagesiai ar mokslininkai teoretikai, o patyrę specialistai su reikiama technine įranga. Būtent tokius žmones ir vienija visuomeninė organizacija „Gamtos namai”,- „Vakarų ekspresui” sakė AM atstovas.
Kol kas sutartis su konkurso laimėtoju dar nepasirašyta, tačiau jau šiandien aišku, kad vos prasidėjus kormoranų perėjimo metui tiek šių paukščių kolonijoje Juodkrantėje, tiek dar keturiose Lietuvos vietose „Gamtos namai” imsis konkrečių veiksmų.
Pasak L. Budrio, kormoranų karaliavimas Juodkrantės sengirėje ir plitimas į naujas žaliąsias teritorijas bus stabdomas ir garsinėmis, ir vizualinėmis baidymo priemonėmis, ketinama užšaldyti ir paukščių lizdus.
„Aišku, anksčiau taikytas metodas – kormoranų baidymas balionėliais – daug kam sukėlė juoką, tačiau nepamirškime, kad šalia kormoranų gyvena ir pilkieji garniai, ir krankliai. O šie paukščiai neturėtų nukentėti, kai bus vaikomi kormoranai. Todėl reikia aiškiai žinoti, ar, sakykime, ultragarsas veiks tik sengirės naikintojus, ar ir kitas paukščių rūšis”, – aiškino L. Budrys.
Parengti ir suderinti mūšio su sparnuotais siaubūnais strategiją laiko neturėtų pristigti, mat šiuo metu į Juodkrantę parskrendantys kormoranai perėti pradės balandžio viduryje.
Pernai dėl kormoranų daromos žalos Juodkrantės sengirėje augantiems medžiams bei mažinamų žuvų išteklių mariose trūko kantrybė ne tik vietiniame gyventojams ir žvejams, bet ir aplinkosaugininkams.
Tąkart nuspręsta šį pavasarį į Juodkrantę grįšiančius kormoranus pasitikti „staigmenomis”: ant medinių stulpų iškelti dirbtinius lizdus, naudoti ultragarsą skleidžiančius įrenginius, vandeniu išmušinėti iš medžių paukščių lizdus.
Savo ruožtu žvejų raginimas Juodkrantės kormoranų koloniją visiškai sunaikinti, o apžvalginę aikštelę šalia jų perimvietės demontuoti, AM pritarimo nesulaukė.
Pernai didžiausia Lietuvoje laikomoje Juodkrantės kormoranų kolonijoje perėjo apie trys tūkstančiai porų. Skaičiuojama, kad iki šiol šie paukščiai jau sunaikino 12 hektarų sengirės ir kasmet vis daugindamiesi, uzurpuoja vis naujas miškingas teritorijas bei artėja prie Juodkrantės gyvenvietės.