Sukčiai braunasi į visas žmonių gyvenimo sritis, o siekdami savo tikslų virpina ploniausias sąmonės stygas.
Pastaruoju metu Lietuvos gyventojai elektroniniu paštu gauna tautiečių laiškus iš užsienio. Juose prašoma leisti pasinaudoti Lietuvoje gyvenančių žmonių banko sąskaitomis, o už šią paslaugą siūlomas tūkstantinis atlygis.
Prašo padėti
Vienoje Klaipėdos bendrovėje dirbanti moteris tarnybiniu elektroniniu paštu gavo laišką nuo nepažįstamojo. Prisistatęs tipišku lietuviui vardu ir pavarde – Donatu Petrausku – vyras kreipėsi su netikėtu prašymu.
„Laba dieną. Prašau pagelbėti. Esu pasiruošęs gerai atsilyginti. Žodžiu, susiklostė tokia kebli situacija. Jau seniai gyvenu Prancūzijoje, o dabar staiga prireikė banko sąskaitos Lietuvoje. Kadangi nei giminių, nei pažįstamų nėra likę Lietuvoje, ko galėčiau paprašyti pagalbos, o man sąskaitą atsidaryti būtų keblu, tai aš jums siūlau 1000 litų už tai, kad per internetą pasinaudosiu jūsų banko sąskaita keliems pavedimams atlikti.
Kad manimi pasitikėtumėte ir kad nekiltų jokių abejonių netgi galiu atsiųsti savo paso kopiją, – įtikinėjo nepažįstamasis. – Savo sąskaitą galite palikti tuščią, man nereikia jūsų pinigų. Jei sutinkate pagelbėti, laukiu jūsų atsakymo.”
Pataria nesusigundyti
Pakalbinti ekonominius nusikaltimus tiriantys pareigūnai sakė dar negavę skundų iš žmonių, kurie būtų nukentėję nuo tokius laiškus siuntusių asmenų.
Šio skyriaus vyresnysis tyrėjas Tomas Lembutis pataria nesusigundyti žadamu atlygiu ir nepasitikėti panašių laiškų autoriais.
Pareigūnai kol kas nežino, kokių tikslų siekia svetima sąskaita norintys pasinaudoti asmenys. Tačiau aišku, kad laiško autorius, norėdamas pasinaudoti svetima banko sąskaita, turės sužinoti prisijungimo slaptažodžius.
T.Lembutis svarstė, ar tik tokie laiškai nebus naujo sukčiavimo būdo apraiška. Plaudami pinigus, nusikaltėliai gali banko sąskaitos savininką įpainioti į savo tinklą.
Sunkiai atsekamoje pinigų plovimo grandinėje nieko nenutuokiantis žmogus gali tapti vieninteliu realiu asmeniu, iš kurio vėliau gali būti pareikalauta atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą.
Naudoja svetimus pasus
Nepažįstamojo siūlomas garantas – paso kopija taip pat neapsaugo jo nuo apgavystės. Visos Europos teisėsaugos pareigūnai žino, kad naujųjų Europos Sąjungos šalių piliečių pasai tapo paklausia preke. Todėl jie vagiami iš savininkų ir parduodami juodojoje rinkoje.
Lietuvos piliečių pasai naudojami ir prekiautojų žmonėmis, ir nelegaliems migrantams į Europos Sąjungos valstybes gabenti.
Be to, Lietuvos piliečio pasai dažnai suklastojami. Kopijose net negrabios klastotės nepastebimos. Tad pažadas atsiųsti savo paso kopiją negali būti garantas, kad banko sąskaitos duomenų prašantis asmuo yra sąžiningas.
Bankininkai įspėja
Didieji Lietuvos bankai yra įdiegę pažangiausias saugumo technologijas, todėl manoma, kad negalėdami jų įveikti elektroniniai nusikaltėliai gali bandyti pasinaudoti klientų patiklumu.
Užsienyje panašios patirties jau esama. Nusikaltėliai yra bandę išvilioti prisijungimo slaptažodžius ir kodus iš elementarių duomenų saugojimo instrukcijų nesilaikančių žmonių.
Pasinaudoję iš savininkų gautais duomenimis, nusikaltėliai vėliau netrukdomai gali valdyti svetimas sąskaitas.
Bankininkai įspėja, kad negalima pasitikėti elektroniniais laiškais ar telefoniniais skambučiais, kuriais prašoma pasakyti internetinio banko slaptažodžius bei kodus, net jei jų prašytų asmenys, prisistatantys kaip bankų tarnautojai arba kaip kitaip tikinantys neturį blogų ketinimų.
Bankininkai ne kartą yra įspėję klientus niekam neišduoti šių duomenų.