Piktnaudžiavimu tarnyba, dokumento klastojimu ir kurstymu jį panaudoti įtariama Klaipėdos valdininkė
Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė savo noru traukiasi iš einamų pareigų, tačiau neigia tai daranti dėl jai pareikštų įtarimų, kuriuos valdininkė vadina politizuotais.
„Manau, kad ši byla kvepia politika, – LŽ sakė Simonavičiūtė. – Tokias prielaidas darau dėl tam tikrų sutapimų. Esu pasirašiusi pasižadėjimą neplatinti su byla susijusios informacijos, tačiau kažkas ją tam tikromis dozėmis ir sau palankiu momentu vis paviešina. Vykstant deryboms dėl pareigų Klaipėdos miesto taryboje ir man kandidatuojant į administracijos direktorės postą paskelbiama informacija apie apribotą teisę į man priklausantį turtą.”
Simonavičiūtė įtariama piktnaudžiavimu tarnyba, dokumento klastojimu ir kurstymu panaudoti suklastotą dokumentą. Siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį, kurio dydis gali siekti keliolika milijonų litų, Simonavičiūtei praėjusią savaitę buvo laikinai apribota nuosavybės teisė į jai priklausantį turtą. Tyrimą kontroliuoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas. Vienas iš iniciatorių pradėti tyrimą – Seimo narys konservatorius Jurgis Razma.
Turtas jau įkeistas
Pati Simonavičiūtė nelaiko itin reikšmingu Generalinės prokuratūros prašymo apriboti disponavimą jai priklausančiu turtu: „Valdau du arus žemės Melnragėje ir pusę tėvų namo, kurio plotas 56 kvadratiniai metrai. Beje, visas šis turtas jau kelerius metus yra įkeistas, kitaip tariant – teisė juo disponuoti jau ir taip apribota.”
Simonavičiūtės teigimu, palikti dabar einamas savivaldybės administracijos vadovės pareigas ji priversta dėl to, kad į tarybą išrinktas politikas turi apsispręsti dėl buvimo joje likus ne mažiau kaip 10 dienų iki pirmojo posėdžio – šiuo atveju balandžio 12-osios. Iš administracijos direktorės pareigų Simonavičiūtė bus atleista kovo 30 dieną.
Parduotos tik akcijos
Simonavičiūtė į teisėsaugininkų akiratį pateko dėl savivaldybės valdytos likviduojamos UAB „Dekoratyviniai augalai” priklausiusių 34 proc. UAB „Miško verslas” akcijų. Pastaroji bendrovė valdė tris žemės sklypus patraukliose uostamiesčio vietose: „Žuvėdros” stovyklą Giruliuose greta Baltijos jūros (8,34 hektaro), medelyno teritoriją su pastatais Labrenciškėse (39,9 hektaro) bei sklypą ir šešis pastatus Kretingos gatvėje, šalia Danės upės (7,5 hektaro).
UAB „Miško verslas” akcijos 2005 metais parduotos už 5 mln. litų. Teigiama, kad viena prieštaringai vertinama bendrovė už parduodamų akcijų paketą pasiūliusi 17 mln. litų. Simonavičiūtė savo kaltę dėl nepriimto siūlymo neigia.
Ji esą negalėjo lemti akcijų pardavimo kainos. „Akcijos ir buvo parduotos ne mistinę kainą siūliusiai abejotinos reputacijos bendrovei, o vienam iš akcininkų, kaip nustatyta įstatyme. Be to, akcijas pardavė ne savivaldybė, o UAB „Dekoratyviniai augalai”, turėjusi savo likvidatorių. Akcijų paketo kaina buvo nustatyta derybomis, atsižvelgiant į nepriklausomų turto vertintojų išvadas ir Klaipėdos miesto tarybos sprendimą”, – sakė Simonavičiūtė.
Statybos draudžiamos
Klaipėdos tarybos sprendimu parduota tik 34 proc. „Dekoratyvinių augalų” akcijų. Naujasis akcijų savininkas įgijo teisę nuomotis valstybei priklausančius 55 hektarus žemės penkerius metus. Nuosavybės teisė priklausė ir tebepriklauso valstybei. Tik apskrities viršininkas gali leisti šių sklypų paskirtį keisti iš žemės ūkio paskirties į kokią nors kitą. Ir tik pakeitus žemės paskirtį bei atlikus kitas įstatymo numatytas procedūras šiuose sklypuose būtų galima vykdyti statybų ar komercinę veiklą.
Be to, teigiama, kad šiaurinėje Klaipėdos dalyje, Labrenciškėse, apskritai negali būti išduodami leidimai statyboms, nes ten yra žemės ūkio paskirties žemė. Kai kurie verslininkai jau bandė gauti leidimą medelyno vietoje statyti gyvenamųjų namų kvartalą, tačiau nesėkmingai.
Simonavičiūtė aiškino, esą jei būtų leista keisti žemės paskirtį į gyvenamąją, reikėtų sumokėti mokesčius, o vėliau pirkti sklypus iš valstybės.
„Pirkti galėtų tik rinkos verte, todėl dabar medelyne esantys sklypai kainuotų keliasdešimt milijonų litų. Pusę šios sumos gautų savivaldybė, kitą pusę – valstybė. Tad jokios žalos nepadarėme, parduodami akcijas už 5 milijonus litų, nes šiaip ar taip būtų pavykę išlošti”, – savo versiją dėstė politikė.