Paukščių gripo grėsmė žmonių nebaugina

Nors jau įsigaliojo draudimas leisti naminius paukščius į kiemus, vis dar nemažai šių sparnuočių mėgaujasi laisve gyventojų sodybose

Panevėžio apskrityje jau trečia savaitė galioja įsakymas, įpareigojantis naminius paukščius laikyti uždarytus. Jį pasirašęs apskrities Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Valdemaras Kontautas teigia, jog laikytis apsaugos priemonių verčia pasaulį vis dar bauginanti paukščių gripo grėsmė. Pavasarį Lietuva tampa šios grėsmės zona.

Trumpesnis karantinas

„Įkalinti” naminius paukščius po stogu įpareigojama antrus metus iš eilės. Kontautas pabrėžė, kad pernai įsakymas galiojo kone visą kalendorinį pavasarį – nuo kovo iki gegužės pabaigos. Praėjusių metų žiema labai užtruko, pavasaris buvo vėlyvas, tad paukščiai neskubėjo grįžti į Lietuvą. Stebint šių metų meteorologines sąlygas tikėtina, kad įsakymas galios bent mėnesiu trumpiau. Anksčiau pasibaigus sparnuočių migracijai turėtų išnykti ir jų pernešamo paukščių gripo grėsmė. Tad vištoms, gaidžiams, kalakutams ir kitiems naminiams paukščiams išeiti į kiemus, ko gero, bus leidžiama jau gegužę.

Tirs tik vandens paukščius

Pasak Kontauto, pernai žmonės labai realiai sutiko žinią apie galimybę užsikrėsti paukščių gripo viruso atmaina, o šiemet šiek tiek atsipalaidavo. Nors įsakymas uždaryti naminius paukščius jau įsigaliojo, vis dar daug jų vaikšto po apskrities gyventojų sodybas. Kita vertus, apie sumažėjusį žmonių nerimą byloja ir tai, kad gaunama kur kas mažiau pranešimų apie sparnuočius, kurie galbūt nugaišo nuo paukščių gripo viruso.

„Pernai pavasarį visoje Panevėžio apskrityje surinkome 156 gaišenas. Rinkome pačius įvairiausius kritusius paukščius – žvirblius, zyles, varnėnus, antis, gandrus, varnas – ir vežėme tirti į Vilniuje įsikūrusią specializuotą laboratoriją. Laimė, visų tyrimų atsakymai buvo neigiami”, – prisiminė Kontautas. Pasak jo, nuvykę paimti gaišenų laborantai neretai pajusdavo ne žmonių baimę dėl galimo paukščių gripo pavojaus, bet norą pasidaryti tam tikrą atrakciją. Daugybė smalsuolių susirinkdavo pasižiūrėti, kaip apsauginiais drabužiais apsirengę specialistai traukia negyvą paukštį iš upės, kaip jį deda į specialią talpyklą.

Nugaišusių sparnuočių rinkimas ir informacijos apie paukščių gripo pavojų platinimas Panevėžio apskrities valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai kainavo per 30 tūkst. litų. Tačiau Kontautas nemano, jog tai – į balą išmesti pinigai. Jis pabrėžė, kad atsargumas visada būtinas. Kita vertus, pasak tarnybos viršininko, šiemet į paukščių gripo grėsmę bus žvelgiama realistiškiau – negyvų žvirblių, zylių, balandžių ar varnų jau niekas neberinks. Bus tiriami tik kritę vandens paukščiai.

Vienintelis atvejis

Nors baudos už kiemuose laikomus paukščius svyruoja nuo 50 iki 100 litų, pernai už tai, kad nesilaikė įsakymo, Panevėžio apskrityje nebuvo baustas nė vienas prasižengėlis. Apsiribota perspėjimais. Šiemet, išleidus įsakymą dėl apsaugos priemonių prieš paukščių gripą sugriežtinimo, seniūnijose, mokyklose, medicinos įstaigose platinami lankstinukai ir plakatai, informuojantys apie šią ligą, aiškinama, kaip jos saugotis. Šiais metais Kontauto vadovaujama tarnyba gavo tik vieną pranešimą apie rastą negyvą antį.