LKAB „Klaipėdos Smeltė” nuomojamoje teritorijoje pastarosiomis dienomis įsiplieskė senas konfliktas dėl to, kad čia dirbančios kompanijos nepasidalina teise naudotis krantinėmis.
Žinia, krantinės yra valstybės nuosavybė, jos nėra nuomojamos. Teise jomis naudotis suteikiama tam uosto naudotojui, kuris prie jų nuomoja žemės sklypą.
„Smeltės” akcininkai į uostą atėjo privatizuodami buvusį žvejybos uostą ir sumokėdami didžiulius pinigus už teisę čia plėtoti savo verslą. Bendrovė išsinuomojo iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos žemės sklypą prie 82-105 krantinių.
UAB Birių krovinių terminalas (BKT) į uostą atėjo per subnuomą. „Smeltė” jai subnuomojo teritoriją prie 101-104 krantinių birių krovinių terminalo statybai. 2001 metais direkcija rekonstravo šitas krantines investuodama 18 mln. Lt. BKT direktoriaus pavaduotojo Ruslano Malinino teigimu, bendrovė į šias krantines investavo 1 mln. Lt. Tai esančios specifinės krantinės, pritaikytos biriems kroviniams krauti.
2002 m. „Smeltė” su BKT pasirašė sutartį, kuria atsisakė tos teritorijos nuomos. Vėliau tarp kompanijų prasidėjo nesutarimai, BKT norėjo pats nuomotis sklypą tiesiogiai iš Uosto direkcijos, „Smeltė” nebesutiko vykdyti minėtos sutarties. Galų gale viskas baigėsi tuo, kad teismas pripažino BKT teisę nuomoti teritoriją iš Uosto direkcijos.
Teismas turi išaiškinti
„Smeltės” generalinio direktoriaus Rimvydo Vaštako teigimu, vadovaujantis 2006 metų birželio 1 d. teismo sprendimu „Smeltė” turėtų perduoti Uosto direkcijai 47 kv. m sklypą prie 101-104 krantinių, t. y. atsisakyti šio ploto nuomos. Pasak jo, kadangi Uosto direkcija nežinojo, kaip tai padaryti, tai turėjo išaiškinti Klaipėdos apygardos teismas, tačiau iki šiol jis to nepadarė.
Todėl esąs žodinis susitarimas, kad „Smeltė” kraus metalą prie 101-102 krantinių, o BKT – trąšas prie 103-104. Uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas patvirtino, kad taip turėtų būti tol, kol teismas nepriims kitokio sprendimo, kad abi kompanijos galėtų dirbti.
BKT atstovai piktinasi, kad „Smeltė” prie tų krantinių krauna metalo laužą ir esą niokojanti krantines. Dėl jos darbų BKT negalįs įgyvendinti visos savo veiklos programos. Uosto vadovas, antradienį sukvietęs konfliktuojančias puses prie apskritojo stalo, pasiūlė BKT naudotis kaip laivų atstovos krantine 105-ąja, kol tokia teisė dar niekam nesuteikta.
KŠT neįsitenka 59 metruose
UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas” (KŠT) uoste atsirado nusipirkdamas čia nekilnojamąjį turtą, tad jai turi būti išnuomota žemė po pastatais. Pasak KŠT direktoriaus Evaldo Sauliūno, bendrovė nusipirko turtą čia dviem dienom anksčiau nei buvo privatizuota „Smeltė”.
Anksčiau konfliktų nekildavo, tačiau šaldytuvų terminalo operatorė UAB „Koralita” nusprendė pati imtis krovos darbų. Viskas baigėsi tuo, kad teismas leido naudotis KŠT ne mažesne nei 59,46 m 100-osios krantinės dalimi, atsižvelgiant į nuomojamo žemės ploto ilgį. R. Vaštako teigimu, jeigu į KŠT atplaukia tokio ilgio laivas, tegu ji krauna, jeigu didesnis – krauti turi „Smeltė”. Jis neneigia, jog ši bendrovė savo krovos veiklos niekam nenori atiduoti.
Beje, dar lieka apie 30 m 100-osios krantinės, kuria naudotis niekam nesuteikta teisė. Kyla klausimas, ar ne per didelė prabanga palikti uoste tokias niekieno salas, nes kas gi nuomotųsi tokį nedidelį žemės lopinėlį ir kokiu tikslu.
Tuščios krantinės
E. Sauliūnas teigia nesuprantąs, kodėl laivas „Ref Star” nebuvo švartuojamas prie 101-102 krantinių, jeigu jos buvo tuščios. Pagal naują tvarką, kuri dar nepatvirtinta, jeigu krantinės tuščios, Uosto direkcija turi teisę prie jų skirti vietą laivui be jokių derinimų. R. Vaštakas sako, jog krantinės buvo tuščios, nes reikėjo laiko bendrovei sutvarkyti jas po metalo krovos darbų, be to, netrukus turėjo atplaukti laivas, kurį turėjo krauti „Smeltė” pagal suderintą grafiką, t. y. krantinės tuščios buvo laikinai. Jis sako, kad KŠT nederino su „Smelte” šio laivo atplaukimo, o E. Sauliūnas kaltina pastarąjį melu.
R. Vaštakas sako, jog vadovaujantis tokiu principu, kad esant tuščiai krantinei galima švartuoti laivą be žemės nuomininko prie tos krantinės sutikimo, „Smeltės” laivas gali būti prišvartuotas ir AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) nuomojamoje teritorijoje. S. Dobilinskas bandė paneigti tokią nuomonę, sakydamas, kad to nebūsią galima padaryti, nes „Smeltė” ten neturi jokios suprestruktūros.
Siūlomos kitos krantinės
Dėl nesutarimų įvyko konfliktas, išgarsinęs Klaipėdos uostą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Laivas „Ref Star” beveik 5 paras stovėjo išoriniame uosto reide su 8,5 tūkst. t šaldytos vištienos tranzitiniu kroviniu Kazachstanui, atgabentu iš JAV.
Artimiausiu laiku „Koralita” laukia atplaukiant kitų laivų. Kad nekiltų panašūs incidentai, Uosto direkcijos generalinis direktorius S. Dobilinskas pasiūlė KŠT naudotis 82-89 krantinėmis, kuriomis naudotis dar niekam nesuteikta teisė. E. Sauliūnas pažadėjo apskaičiuoti, kiek padidėtų krovos kaštai laivą švartuojant toliau nuo šaldytuvų prie minėtų krantinių.
R. Vaštakui toks variantas atrodo neįmanomas, nes vis tiek tektų naudotis „Smeltės” nuomojama teritorija.
Nepatinka vadovavimas
Tiek BKT, tiek KŠT atstovai skundėsi tuo, kad „Smeltė”, būdama jų konkurentė, nurodinėja joms, kaip dirbti. Pavyzdžiui, krovos metu leidžia įvažiuoti tik dviem sunkvežimiams vienu metu. Vykstant laivo krovai, ji paprašo leisti pravežti vagonus, o kai leidžiama, ji juos užstato parai ir nejudina.
Jeigu į ją kreipiamasi, ji neduoda sutikimo pastatyti laivo prie krantinių. „Smeltė” esą kenkianti įvairiais būdais, kad tik krova nebūtų vykdoma kitose kompanijose. Tai vilkikus užstato prie krantinės, tai kitokių kliūčių pridaro. „Kas būtų nutikę, jeigu mes būtume nepastebėję kliūčių prie krantinės ir švartavę laivą?”- pateikė klausimą R. Malininas.
Pasak R. Vaštako, „Smeltė” turi daugybę įsipareigojimų šioje teritorijoje, ji yra atsakinga ir už darbų saugą, ir už teritorijos apsaugą pagal tarptautinio ISPS kodekso reikalavimus, už geležinkelį ir t. t. Todėl ji privalo viskuo pasirūpinti.
BKT ir KŠT atstovai pageidauja, jog tiek apsaugą, tiek geležinkelio priežiūrą šioje teritorijoje atliktų valstybės įmonė ar kokia nors neutrali kompanija.
Pasak S. Dobilinsko, 1 kv. m BKT naudojamoje teritorijoje duoda 14,5 Lt naudą, o „Smeltėje” – 3,5 Lt. Anot R. Vaštako, taip yra tik kol kas, ateityje situacija keisis. Uosto direkcijos vadovybė bandė paaiškinti kompanijoms, jog nė viena iš jų neturi teisės elgtis taip, kad krovinių Klaipėdos uoste mažėtų.
Deja, noro sėsti prie derybų stalo, kad visiems būtų lengviau dirbti, praėjusi antradienį konfliktuojančios pusės neparodė.