Derlingiausi javų, kukurūzų, sojų ir purios išsprogusios medvilnės laukai jau seniai nebepriklauso markizui Karabasui. Jie priklauso JAV kompanijoms. Šioje supervalstybėje, kaip niekur kitur pasaulyje, yra paplitusios genetiškai modifikuotos žemės ūkio kultūros. Ligoms atsparūs, anksčiau ir gausesnį derlių duodantys augalai užimą didžiąją dalį Jungtinių Valstijų rinkos, be to, savo laimėjimus amerikiečiai siūlo išbandyti ir kitose šalyse.
Tačiau Europos Sąjungos valstybės, šiuo metu negalinčios išspręsti vidinių žemės ūkio politikos klausimų, nepatikliai žvelgia į JAV siūlymus nugalėti badą pasaulyje, pasitelkus genetikos mokslo laimėjimus. Lietuva irgi vienbalsiai palaiko ES nuostatas, o ūkininkai sako geriau auginsią tai, kas patikrinta laiko, švaru ir nepavojinga.
Balsuoja prieš GMO
Aplinkos ministerijos duomenimis, kas yra genetiškai modifikuoti organizmai (GMO), žino pusė Lietuvos vartotojų. Tačiau organizmai, kurių genetinė medžiaga yra pakeista ir įgijusi savybių, kurios paprastai gamtoje neišsivystytų arba atsirastų tik po ilgo evoliucijos kelio, užmena daug mįslių ne tik vartotojams, bet ir mokslininkams bei politikams. „Aplinkos, Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijos laikosi bendros pozicijos – atsargumo. Todėl balsuojame prieš genetiškai modifikuotų organizmų patekimą į rinką”, – Lietuvos institucijų vardu kalbėjo Aplinkos ministerijos Genetiškai modifikuotų organizmų skyriaus vedėjas Danius Lygis.
Aplinkos ministerijoje veikia GMO valdymo priežiūros komitetas, kuris stebi ir kontroliuoja padėtį Lietuvoje. Šio komiteto pirmininko pavaduotojo pareigas einantis D.Lygis sako, kad Europos Komisija turi atlaikyti didelį pasaulio biotechnologijų kompanijų, tokių kaip amerikiečių „Monsanto” ir „DuPont”, šveicarų „Novartis” ir „Syngenta”, vokiečių „Bayer” bei kitų, kasmet laboratoriniams tyrimams bei lobistams išleidžiančių milijonus eurų ir dolerių, spaudimą. Šios globalios kompanijos turi būstinių visame pasaulyje, todėl produktą gali sukurti laboratorijoje Europoje, o natūraliomis sąlygomis išbandyti JAV, Kanadoje ar Argentinoje. Būtent Jungtinėse Valstijose užauginama beveik du trečdaliai visų pasaulio genetiškai modifikuotų kultūrų. „Matyt, Europos Komisija nepasitiki savimi – GMO klausimą perleidžia spręsti ES Ministrų tarybai”, – dabartinę situaciją aiškina D.Lygis.
Gali tapti atomine bomba
Anot GMO skyriaus vedėjo, paskutinis ES Ministrų tarybos balsavimas parodė, kad Europa neketina nusileisti biotechnologijų kompanijų norams: Austrija, Italija, Prancūzija ketino atšaukti sprendimus, priimtus 1998 metais, kuriais uždrausta auginti kai kurias augalų rūšis šiose šalyse. Tačiau taryba paliko galioti ankstesnius draudimus.
ES ministrų sprendimu džiaugiasi ir Lietuvos žaliųjų judėjimas. Jų atstovas GMO valdymo priežiūros komitete Andrejus Gaidamavičius tikina, kad Lietuva, Austrija ir Italija pasižymi kaip šalys, labiausiai prieštaraujančios genetiškai modifikuotiems organizmams.
Žaliųjų atstovas teigia, kad Europa nesivaiko ekonominės genetikos mokslo naudos ir įžvelgia realias grėsmes gamtai ir žmogui: „Vokietija, Austrija, Liuksemburgas pareikalavo uždrausti genetiškai modifikuotų kukurūzų auginimą. Įtariama, kad antibiotikams atsparūs genai gali persiduoti žmonėms ir gyvūnams bei galimos vabzdžių, mintančių šiais augalais, mutacijos”.
A.Gaidamavičius genetikos laimėjimus lygina su branduolinės fizikos pasiekimais – atominės jėgainės gaminama elektros energija virsta šviesa milijonams, bet tuos pačius milijonus gali pražudyti viena branduolinė galvutė. „GMO pradėti vartoti pakankamai neseniai, jie plačiai paplito rinkoje tik prieš 10 metų, todėl poveikis žmonių sveikatai dar neaiškus – galbūt jį savo kailiu pajus tik kitos kartos”, – svarstė nevyriausybinės organizacijos atstovas.
Augalai su uodegomis ir letenomis
A.Gaidamavičius pritaria genetikos specialistų teiginiui, kad pačioje gamtoje vyksta natūrali genų inžinerija. „Be abejo, genų mainymasis yra natūralus procesas. Tačiau į braškę gamtoje niekad neįsiterps silkės genų kombinacija. Genetikoje tai yra įmanoma”, – tikino žaliasis.
GMO ekspertų komiteto narys profesorius Vidmantas Stanys pritaria, kad nekontroliuojamas mokslas gali sunaikinti patį žmogų. Anot eksperto, genų inžinerijos etikos taisyklės labai griežtos. „Jei gyvulinių ląstelių genus perkelsime augalams, pasekmės – neprognozuojamos”, – scenarijaus fantastiniam siaubo trileriui nedrįso rašyti mokslininkas. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto skyriaus vedėjo V.Stanio teigimu, genus taip pat galima suskirstyti į tam tikras rizikos grupes ir dirbti pirmiausia su tais, kurių poveikį lengviausia prognozuoti.
Profesoriaus vertinimu, Lietuva mažai dirba augalų genų inžinerijos kryptimi. „Tačiau tai yra viena iš mokslo prioritetinių programų, finansuojama Valstybinio mokslo studijų fondo.
Viena iš programos krypčių – augalų adaptyvumo gerinimas biotechnologinėmis priemonėmis”, – šio mokslo padėtį šalyje nušvietė V.Stanys.
Gavę Aplinkos ministerijos leidimą, Babtuose, netoli Kauno, įsikūrusiame Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute mokslininkai bando pagerinti serbento vegetatyvinio dauginimosi savybes, atsparumą žemai temperatūrai, taip pat atlieka tyrimus su rapsais.
Nerimą kelia rapsai
Ryškia geltona spalva Lietuvos laukus nudažančių rapsų savybė yra ta, kad ši žemės ūkio kultūra yra gimininga daugeliui kitų Lietuvos kryžmažiedžių augalų ir lengvai su jais kryžminasi. Anot specialistų, tokiu būdu dirbtiniai genai gali tiesiog pabėgti į natūralią aplinką – jų jau nesugausi.
„Lietuvos ūkininkai mūsų dažniausiai teiraujasi, ar Lietuvoje dar nepradėti auginti genetiškai modifikuoti javai ir rapsai, ar neatsirado stiprus konkurentas. Nerimaujantiesiems atsakom, kad GMO Lietuvoje auginti dabar yra nelegalu, nes tam reikia leidimo iš Aplinkos ministerijos. Kol kas pramoniniam auginimui tokių leidimų neduota”, – pasakojo Žemės ūkio ministerijos Kokybės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Ivaščenko ir pridūrė, kad ūkininkai dėl auginimo patys iniciatyvos nerodo.
Žemės ūkio ministerija, atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendacijas ir kitų ES šalių narių patirtį, kartu su valstybės bei kontrolės institucijų ir mokslo įstaigų atstovais jau yra parengusi tradicinių, ekologiškų ir genetiškai modifikuotų pasėlių sambūvio taisyklių projektą, kuris pateiktas derinti suinteresuotoms pusėms. ŽŪM atstovės teigimu, galutinis taisyklių variantas turėtų paaiškėti maždaug po pusmečio.
Projekte ypatingas dėmesys skiriamas ekologiškų pasėlių apsaugai, nustatant griežtas apsaugines zonas. „Pareigos, atsakomybė ir reikalavimai žemdirbiams, norintiems auginti genetiškai modifikuotus augalus, bus griežti: atskiri sandėliai, atskira technika, tam tikri atstumai tarp pasėlių. Realiai šiuos reikalavimus galėtų įvykdyti tik stambi žemės ūkio bendrovė, kuri užsiimtų tiktai GMO. Paprastam ūkininkui vargu ar pavyktų įgyvendinti visus reikalavimus – jis turi būti labai turtingas”, – tikina O.Ivaščenko, prognozuojanti, kad artimiausiu metu vadinamoji žalioji revoliucija Lietuvoje neįvyks.
Dauguma grėsmių – išgalvota
Šalyje vis daugėjant ekologiškų ūkių, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkė Genutė Stasiūnienė „Kauno dienai” patvirtino aiškią ir tvirtą žemdirbių poziciją. „Nenorime, kad būtų naudojamos modifikuotos sėklos. Kita vertus, gerai auginti kultūras, kurioms augant užtenka panaudoti vieną cheminį preparatą. Ekonominė nauda ūkininkui iš to būtų. Tačiau mes norime turėti sveiką maistą, todėl esame prieš, juolab kad ES politika dėl maisto saugos yra griežta: siekiama mažinti gamybą, kelti kokybę, kad produktas būtų ekologiškas, sveikas, be chemijos ir natūralus”, – aiškino ūkininkų atstovė.
Žaliosios revoliucijos įtaką ekonomikai pažymi ir mokslininkai. Profesoriaus V.Stanio teigimu, GMO už Atlanto tapo verslu, tuo tarpu Europoje GMO yra griežtai kontroliuojamas mokslo objektas. „Genų inžinerijos specialistai dėl to jaučia širdgėlą”, – neslepia V. Stanys. Pasak mokslininko, JAV siūlė savo sukurtus produktus bandyti įvairiose valstybėse, tarp jų – ir Lietuvoje. „Tačiau mes laikomės bendros ES pozicijos. O antai Ukraina ir Rusija siūlymams dėl GMO auginimo nesipriešina. Šiose šalyse yra daug gerų genų inžinerijos specialistų – mokslo ir ūkio bendradarbiavimas jau duoda vaisių”, – tikina selekcijos specialistas. Jo nuomone, apie 90 procentų pavojų, susijusių su GMO, yra išgalvota.
Mokslininko duomenimis, augalų genų tyrimai ir bandymai vyksta kiekvienos ES šalies laboratorijose: didinamas augalų atsparumas ligoms ir kenkėjams, gerinama azoto fiksacija, organizmų cheminė sudėtis, atsparumas šalčiui, karščiui, druskoms. „Genetikai Europoje yra daug pasiekę, tačiau negali išleisti džino iš butelio. Todėl amerikiečiai šioje srityje Europą lenkia 20 kartų. O Lietuva atsilieka nuo Europos – laiku nebuvo sukurta tinkamos mokslinės bazės, be to, genų inžinerijos darbai labai brangūs”, – biotechnologijų raidą apibūdino pašnekovas.
Artūras Pučėta