Sosnovskio barščiai – ne dienos sriuba rusų restorano valgiaraštyje. Tai – nuodingi ir pavojingi augalai plačiais žiedynais ir dideliais lapais. Suvešėjusių milžinų gaminama medžiaga, patekusi ant žmogaus odos, gali sukelti stiprią organizmo alerginę reakciją.
Sosnovskio barščiai veši ne Amazonės džiunglėse, o žaliuose Kauno šlaituose.
Būta mirties atvejų
Vasarą apkartinti galintys barščiai į Lietuvą atkeliavo dar tarybiniais metais. Anot Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo specialistų, šis augalas tuomet sužavėjo šalies žemdirbius.
„Barštis atkeliavo iš Tolimųjų Rytų ir buvo itin populiarus prieš 20-25 metus. Tada niekam nerūpėjo, kad jis nuodingas”, – pasakojo Botanikos sodo direktorius Remigijus Daubaras. Jo teigimu, 3-5 metrų aukštį galintis pasiekti augalas buvo laikytas itin tinkamu silosui.
Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Eugenijus Leonavičius prisiminė vieną literatūroje aprašytą atvejį, kai tarybiniame ūkyje darbininkių brigada krovė barščius į sunkvežimį plikomis rankomis. Po to moteris taip išbėrė, jog viena iš jų nuo komplikacijų mirė.
„Ministerija sulaukia nemažai skambučių ir klausimų, ką daryti. Teiraujasi ir paprasti piliečiai, ir seniūnijų, apskričių vadovai. Pateikiame rekomendacijas ir visada primename, kad kovoti su šiuo augalu reikia ne vienerius metus”, – sakė ministerijos atstovas.
Sustiprina saulės poveikį
Sosnovskio barštis Lietuvoje kol kas laikomas vieninteliu naikintinu augalu. Į Kenksmingų ir naikintinų laukinių augalų ir grybų rūšių sąrašą jis įtrauktas prieš ketverius metus.
Pasak E.Leonavičiaus, geriausia šią piktžolę naikinti apniukusią, debesuotą ar net lietingą dieną. Tada augalo išskiriamos sultys nebūna tokios pavojingos. „Barščio sultyse esantis furanokumarinas suaktyvina saulės poveikį odai. Jis veikia priešingai negu apsauginis kremas nuo ultravioletinių spindulių. Įdegimas būna labai stiprus – gali iššokti net vandeningos pūslės, kurioms susprogus, atsiveria ilgai negyjančios žaizdos”, – barščio keliamą pavojų aiškino ministerijos vyriausiasis specialistas.
Kauno medicinos universiteto Odos ir venerinių ligų klinikos gydytojas Arūnas Petkevičius teigė, kad atėjus vasarai medikai kasmet sulaukia būrio nukentėjusiųjų nuo barščio. „Neseniai vienas asmuo buvo net į ligoninę paguldytas. Žmogus tiesiog dirbo darže, pjovė piktžoles ir nešė glėbyje. Kūno vietose, ant kurių pateko barščio sulčių, iššoko pūslės”, – pasakojo gydytojas.
Ant odos pastebėjus nuodingų sulčių pirmiausia reikėtų vengti saulės ir kenksmingą skystį nuplauti vandeniu. „Tačiau ir be saulės augalo išskiriama medžiaga gali sudirginti odą ir sukelti uždegimą”, – įspėja A.Petkevičius.
Gydytojas nerimauja dėl Sosnovskio barščio plitimo mieste: „Šių augalų pilna visur. Net prie Klinikų veši nemenka giraitė”.
Savivaldybė sukruto per vėlai
Miesto Savivaldybės Komunalinio ūkio skyrius stokoja lėšų, kad barščiui galėtų skirti ypatingą dėmesį. „Problema sena. Kasmet šių augalų vis daugėja – jų naikinimu reikėjo užsiimti anksčiau, negu mes pradėjome”, – „Kauno dienai” prisipažino Komunalinio ūkio skyriaus Miesto tvarkos priežiūros poskyrio vedėjas Rimas Rutavičius.
Pasak jo, daugiausia barščių yra tiesiog nušienaujama. Naikinant tokiu būdu, anot botanikų, augalas gali išnykti tik po 8 metų. „Mūsų prašymu, miesto Taryba barščiui naikinti kol kas skyrė 8 tūkstančius litų – jų užteko tik vienam ploteliui nupurkšti”, – situaciją aiškino R.Rutavičius.
Vedėjas mano, kad augalo keliamas pavojus yra gerokai perdėtas: „Anksčiau vaikai iš sudžiūvusių stiebų darydavo dūdeles ir nieko nenutikdavo. Kai kažkas nusidegino, iš to buvo išpūstas burbulas”. Anot R.Rutavičiaus, augalas kauniečiams pavojaus nekelia, nes želia tokiose vietose, kur paprastai žmonės nevaikšto.
Vedėjui pritaria ir miesto žaliuosius plotus prižiūrinčios bendrovės „Irgita” direktorius Robertas Mačiulis. Anot direktoriaus, šis augalas atėjūnas nėra toks „agresyvus”, kaip teigia botanikai. Tai „Kauno dienos” žurnalistams paliudijo „Irgitos” darbuotoju prisistatęs vyriškis, kuris atlapa krūtine mosuodamas dalgiu šienavo barščius ant Milikonių kalno šlaito, nors, pasak R.Mačiulio, visiems bendrovės darbuotojams yra išdalijami specialūs akiniai, pirštinės ir kitos apsaugos priemonės.
Artūras Pučėta
Tetis su Å?ia piktžole kovoja jau keletÄ… metų. Ir iÅ? tiesų, jÄÆ iÅ?naikinti sunku. Buvo ir toks atvejis kai mirtimi pats vadavosi. KodÄ—l mes, paprasti žmonÄ—s, negalime sulaukti jokios pagalbos iÅ? atitinkamų ÄÆstaigų? O paupyje jų vis daugÄ—ja, o jų iÅ?naikinimui ir galo nematyti. Be abejo, želia kur nevykdoma Å«kinÄ— veikla, taĨiau žmonÄ—s atvažiuoja prie upÄ—s ir iÅ?simaudyti, ir pažvejoti bei pailsÄ—ti. PamatÄ™ tokÄÆ grožÄÆ nesuvokdami kÄ… daro gabenasi namo, o kas paskui… Neužtenka vien Å?nekÄ—ti apie jo daromÄ… žalÄ…, vieni žemių savininkai be jokios pagalbos tikrai neapsigins nuo Å?ių BOLÅ EVIKIŲ ir neapsaugos aplinkinių.
Įvyko nelaimingas įvykis. Miško darbininkė kardu kirsdama Sosnovskio barščius apsidegino rankas, kojas, nes apsaugai naudojo tik madžiagines pirštines ir kostiumą. Per pora savaičių išgijo.