Šį mėnesį medikai siekia atkreipti visuomenės dėmesį į kolorektalinio (gaubtinės ir tiesiosios žarnos) vėžio profilaktiką.
Kolorektalinis vėžys pagal sergamumą tarp vėžinių ligų užima trečiąją vietą, o tai sudaro apie 9 proc. naujai nustatomų piktybinių navikų.
Rizika – nuo 50 metų
Užpernai Lietuvoje kolorektaliniu vėžiu susirgo pusantro tūkstančio žmonių.
Lietuvos vėžio registro duomenimis, 2005-aisiais tarp vyrų buvo užregistruota 741 naujas kolorektalinio vėžio atvejis, o tarp moterų – 744 nauji atvejai.
Dažniausiai gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu suserga vyrai ir moterys nuo 50 iki 70 metų amžiaus. Lietuvos vėžio registro duomenimis, šioje amžiaus grupėje nauji atvejai siekia 40-50 proc.
Kaip dienraščiui „Klaipėda” teigė Medicinos diagnostikos centro laboratorijos vedėja gydytoja Ina Šapranauskienė, yra keli požymiai, į kuriuos žmonėms reikėtų atkreipti dėmesį ir kurie gali būti būdingi kolorektaliniam vėžiui. Apie ligą gali pranešti tuštinimosi pakitimai, kraujas išmatose, negyjančios žaizdos, neįprastas kraujavimas ar išskyros, sukietėjimai ar tinimai atskirose kūno vietose, pablogėjęs virškinimas. Labai svarbu žinoti ir tai, kad ankstyvosios stadijos vėžys gali ir neturėti jokių klinikinių požymių.
Pasak I.Šapranauskienės, kai kurie asmenys priklauso padidėjusios rizikos grupei – tai žmonės, patys sirgę vėžiu arba turintys paveldimumo faktorių, – tie, kurių pirmos eilės giminės serga ar sirgo vėžiu. Jau yra patvirtintas ir faktas, kad vaikai gali paveldėti pakitusius genus, o riziką susirgti vėžiu didina rūkymas ir alkoholis.
Svarbu diagnozuoti
Kaip dienraščiui teigė I.Šapranauskienė, siekiant sumažinti vėžio ligų skaičių, svarbiausia ir efektyviausia – profilaktika ir ankstyva diagnostika. Jei ši liga yra laiku diagnozuojama, pasveikimas artimas 100 proc., dėl to ankstyva diagnostika yra labai svarbi.
Pasak I.Šapranauskienės, diagnostikai priskiriami apžiūros ir tyrimų metodai, padedantys kuo anksčiau diagnozuoti vėžines ligas, kai dar įmanomas efektyvus gydymas. Medicinos įstaigose atliekami ir laboratoriniai, ir instrumentiniai tyrimai. Optimalu, kai vėžį pavyksta nustatyti iki klinikinių požymių atsiradimo. Biologijos mokslo laimėjimai šiandien tai leidžia padaryti.
Gaubtinės žarnos vėžiu vienodai serga tiek vyrai, tiek moterys, o tiesiosios žarnos vėžiu dažniau serga vyrai (20-50 proc.). Vienam žmogui iš trijų, kuriems vystosi kolorektalinis vėžys, ši liga bus mirties priežastis.
Apie 98 proc. visų gaubtinės ir tiesiosios žarnos navikų yra adenokarcinomos (žarnos liaukinio audinio augliai). Daugiausia šiuo vėžiu sergama Šiaurės Amerikoje, Australijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Vengrijoje.