Pardavusi slėptuvę ir neįvertinusi galimų pasekmių, Kauno miesto savivaldybė sukiršino Karaliaus Mindaugo prospekte gyvenančius žmones
Nedidelė slėptuvė Karaliaus Mindaugo prospekte tapo nesantaikos židiniu tarp gyventojų ir ją įsigijusio savininko. Konfliktą pakurstė Savivaldybė, prieš pusantrų metų perdavusi slėptuvę Valstybės turto fondui (VTF). Kol valdininkai gyventojams bando išaiškinti privatizavimo teisėtumą, slėptuvę nusipirkusiam žmogui su kaimynais tenka kalbėtis per advokatą.
Pardavė pašaliečiui
Karaliaus Mindaugo pr. 32-ajame name 84,99 kvadratinio metro slėptuvė įrengta 1964 m., tai yra praėjus dešimčiai metų, kai į pastatą įsikėlė pirmieji gyventojai. Objektas čia atsirado vietoje gyventojų sandėliukų. Ilgą laiką slėptuvė, pasak žmonių, buvo patogi susirinkimų vieta, nes ūkio reikalams naudoti patalpą uždraudė civilinės saugos pareigūnai.
Pykčiai dėl slėptuvės prasidėjo tada, kai ją prieš pusantrų metų Valstybės turto fondas pardavė ne 32-ojo namo gyventojui, o kitam žmogui – Jurijui Fedotovui.
Į slėptuvę galima patekti tik per rūsį, tai yra bendrojo naudojimo patalpas. Raktus nuo rūsio turi visi gyventojai, tačiau atsisako leisti J.Fedotovui į jį patekti.
„Jis su mumis bendrauja per advokatą, pradėjo tampyti po teismus, – piktinosi 1-ajame bute gyvenanti Veronika Joana Kasiulevičienė. – Nuolat mums grasina ir terorizuoja, tai kaip su juo kalbėtis?” Moteriai galvos linktelėjimais vakar pritarė ir dar apie 20 kaimynų.
Kai kurie jų slėptuvės savininką netgi įtaria atstovaujant milijonieriaus iš Maskvos interesams, esą J.Fedotovas turi išpirkti ir aplink esančių namų slėptuves, nes pastačius „Akropolį” įsigytos patalpos bus parduotos brangiau.
Kratosi atsakomybės
Žmonės ieškojo užtarimo Savivaldybėje, tačiau nieko nepešė. Slėptuvę patikėjimo teise valdžiusi Savivaldybė perdavė ją Valstybės turto fondui. Pastarasis paskelbė viešąjį konkursą ir objektą pardavė. Apie šį sprendimą, gyventojų teigimu, jie sužinojo pavėluotai. „Kodėl pirmiausia mums nepasiūlė išsipirkti šias patalpas, juk mes lyg ir turėjome pirmumo teisę jas privatizuoti”, – akcentavo 5-ojo buto gyventojas Boleslovas Šimonis.
Slėptuvė gyventojams anksčiau tarnavo kaip nuolatinė susirinkimų vieta.
Savivaldybės Ekonomikos departamento direktorius Alvydas Gineitas tikino negalįs nieko komentuoti, nes slėptuvę pardavė VTF. „Be to, reikia įsigilinti į atvejį ir tik tada apie jį kalbėti”, – sakė jis. Tačiau pats A.Gineitas yra atsakęs į gyventojų skundą dar 2004 m. kovo 16 d.
„84,99 kv. m bendrojo ploto civilinės saugos slėptuvė priklauso nuosavybės teise valstybei, o ją valdo VTF. Minėtos slėptuvės patalpos nėra bendrojo naudojimo patalpos, – teigiama A.Gineito rašte. – Visais klausimais prašome kreiptis į VTF”.
Išplatino grėsmingus laiškus
Negalėdamas patekti į išsipirktas patalpas, J.Fedotovas liepos 12 d. per Kauno 17-ąjį notarų biurą visiems 50 butų savininkams išsiuntė grėsmingus laiškus.
„Ar sutinkate, kad Jurijus Fedotovas ir Galina Fedotova turėtų raktus nuo laiptinės ir bendro naudojimo patalpų, per kurią jie gali patekti į jiems nuosavybės teise priklausančią slėptuvę, ir įteikti jiems atitinkamus raktus”, – klausiama laiške.
Atsakymus J.Fedotovas prašo pateikti advokatei Karinai Račkauskienei iki rugsėjo 5 d.
„Neatsiuntus atsakymo, laikysime, kad atsakymas neigiamas ir jūs būsite kviečiami atsakovu civilinėje byloje”, – grėsmingai teigia J.Fedotovas. Laiškai įteikti jau 38 gyventojams.
Sargą-kūriką išteisino
Teismu J.Fedotovas kaimynams grasina ne pirmą kartą. Namo sargą-kūriką Adolfą Kasiulevičių jau svarstė Administracinė komisija prie miesto Tarybos, esą jis „savavališkai nedavė rakto J.Fedotovui nuo jam priklausančios slėptuvės, bendro naudojimo patalpų durų”.
Tačiau Gedimino Žemaičio vadovaujama Administracinė komisija nerado įrodymų, kad sargas-kūrikas padarė administracinės teisės pažeidimą.
Vakar kalbėdami apie J.Fedotovą žmonės sunkiai rado žodžių išreikšti nepasitenkinimą naujuoju kaimynu. „Nuo slėptuvės rakto neturime, o pernai keičiant vamzdynus, santechnikai negalėjo patekti į ją, – pasakojo B.Šimonis. – Devyniems butams vanduo ir toliau tiekiamas senais surūdijusiais vamzdžiais, nors kitur jie buvo pakeisti plastikiniais”.
Sutinka parduoti rinkos kaina
„J.Fedotovui pirkimo-pardavimo sutartimi nustatyta teisė naudotis slėptuve, bet gyventojai su tuo iš esmės nenori sutikti, – sakė J.Fedotovo advokatė Karina Račkauskienė. – Jie kreipiasi į Seimo narį, į korespondentus, bet iš tikrųjų turėtų kreiptis į teismą, jei sandoris tarp mano kliento ir VTF yra neteisėtas”. Teisme atsakovais, pasak advokatės, bus tie gyventojai, kurie nesutiks, kad J.Fedotovas gali patekti į slėptuvę.
K.Račkauskienė pripažino, jog konfliktinė situacija tarp namo gyventojų ir J.Fedotovo apsunkino bendravimą tarp kaimynų. „Mano klientas net sutinka parduoti gyventojams slėptuvę, bet, suprantama, už rinkos kainą”, – pridūrė advokatė. Privatizuojant slėptuvę jos vertė buvo apie 12 tūkst. Lt.
Šiuo metu Kaune yra iš viso 214 slėptuvių. Apie 90 jų įrengta gyvenamųjų namų rūsiuose. Dalis jų taip pat yra privatizuota. Pagal galiojančius teisės aktus, netgi privatizavus slėptuves, negalima keisti jų paskirties. Kilus pavojui civiliams, slėptuves jų savininkai turi atlaisvinti per 12 valandų.
Gediminas Stanišauskas