Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka kreipėsi į šalies Aukščiausiąją Tarybą, siūlydamas, kad ši įtvirtintų baudžiamąją atsakomybę už 10 milijonų gyvybių nusinešusio Didžiojo Ukrainos bado (Holodomoro) neigimą.
Prezidentas taip pat pareiškė sieksiantis, kad Didysis badas visame pasaulyje būtų pripažintas genocidu.
Kalbėdamas komitetui, įsteigtam organizuoti bado 75-ųjų metinių sukakties minėjimo renginius, Ukrainos vadovas sakė, kad bado neigimo kriminalizavimas prisidės prie pasaulinio siekio kovoti su nepagarba žmogaus teisėms, totalitarizmu ir tautine netolerancija.
„Holodomoras yra skausmingas puslapis ne tik Ukrainos, tačiau ir viso pasaulio istorijoje”, – sakė V. Juščenka ir pridūrė, kad baudžiamosios atsakomybės už bado neigimą įtvirtinimui pritaria du trečdaliai šalies žmonių.
Kai kalbama apie Didįjį Ukrainos badą, paprastai turimas galvoje 1932-1933 metų badas, prasidėjęs 1932-ųjų balandį ir trukęs iki 1933-iųjų lapkričio.
Būtent per šiuos 17 mėnesių, tai yra maždaug per 500 dienų, Ukrainoje žuvo keli milijonai žmonių. Kiek tiksliai, iki šiol nežinoma, nes po kelerių metų vykusio Sovietų Sąjungos gyventojų surašymo duomenys Ukrainoje buvo suklastoti, o surašymo komisijos nariai – sušaudyti, kad niekam nepapasakotų, kiek iš tikrųjų žmonių prarado šis Europos aruodu vadintas kraštas.
Istorikai skirtingai pateikia, kiek šis badas pareikalavo aukų – penkis, septynis, devynis ar netgi keturiolika milijonų žmonių, jei skaičiuotume ne tik pačius mirusiuosius, bet ir negimusius jų palikuonis.
Didysis badas savo viršūnę pasiekė 1933-iųjų pavasarį. Istorikų vertinimu, tuomet Ukrainoje kas minutę iš bado mirdavo 17 žmonių, tūkstantis žmonių kas valandą, 25 tūkstančiai – kas dieną.
Iš esmės badas apėmė visą dabartinės Ukrainos centrą, pietus, šiaurę ir rytus. Bado išvengė tik dabartinės Vakarų Ukrainos, tuo metu įėjusios į Lenkijos sudėtį, gyventojai.
Panašaus mastelio badas tuomet skynė ir Ukrainos kaimynų – Rusijos Pavolgio, Kubanės ir Šiaurės Kaukazo rajonus.