Valstybės įmonės Registrų centro paskelbti būsto kainų indeksai rodo, jog vis mažiau žmonių įperka būstą dabartinėmis kainomis, o tie, kuriems gyvenamojo sektoriaus kainos įkandamos, mieliau renkasi individualius gyvenamuosius namus.
Per pastaruosius dvejus metus nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje padvigubėjo, tačiau šio turto nuperkama vis mažiau. Bendra visų būsto sandorių vertė pernai siekė 3,7 mlrd. litų.
Iš valstybės įmonės Registrų centro paskelbtų 2006 m. paskutinio ketvirčio būsto kainų indeksų matyti, jog visoje Lietuvoje toliau kylant būsto kainoms ir bendrajai visų sandorių vertei, nupirkto būsto plotas nepaliaujamai mažėja.
Palyginti su 2005 metais, Lietuvoje butų paklausa sumažėjo 16 proc., o individualių gyvenamųjų namų – iki 3 proc.
Būsto kainos sostinėje ir likusioje šalies dalyje didėja nevienodu greičiu.
Paskutinį praėjusių metų ketvirtį vienas kvadratinis gyvenamojo ploto metras Vilniuje vidutiniškai pabrango 8,6 proc. – dešimtadaliu mažiau nei trečiąjį tų pačių metų ketvirtį.
Likusioje šalies dalyje (be Vilniaus) paskutiniais praėjusių metų mėnesiais būsto kainos šoktelėjo daugiau nei 20 proc., o palyginti su ankstesniu ketvirčiu, būsto kainų kilimo greitis periferijoje išaugo daugiau nei 10 procentų.
Ir sostinėje, ir likusioje šalies dalyje butų kasmet perkama vis mažiau, o įsigytų individualių gyvenamųjų namų skaičius auga.
Pernai Vilniuje didžioji nupirkto būsto dalis buvo butai daugiabučiuose pastatuose. Butų pirkimas pernai sudarė 86 proc. visų įvykusių būsto pirkimo sandorių – vienu procentu mažiau nei užpernai.
Tačiau didesnėje šalies dalyje, išskyrus Vilnių, parduodamų butų dalis sudarė tik 55 proc. visos būsto rinkos ir per metus sumenko 4 proc.
Registrų centro specialistų nuomone, 2006 metų būsto kainų indeksas rodo, jog greičiausiai vis daugiau žmonių nebegali įsigyti būsto dabartinėmis kainomis, o tie, kuriems tokios kainos įkandamos, mieliau renkasi individualius gyvenamuosius namus nei butus daugiabučiuose.