Didėjančios palūkanos verčia suklusti ir indėlininkus, ir skolininkus

Praėjusią savaitę pirmą kartą šiais metais Europos centrinis bankas 0,25 procentinio punkto padidino bazinę palūkanų normą

Tai jau penktą kartą didinamos palūkanų normos per pastaruosius dvylika mėnesių. Per metus bazinės palūkanos padidėjo 1,25 procentinio punkto.

Pagrindinė palūkanų normų didinimo priežastis – noras mažinti infliaciją euro zonoje ribojant skolinimąsi ir skatinant taupymą. Didesnės palūkanos paprastai reiškia, kad brangsta paskolos ir didėja palūkanos už indėlius.

Infliacija indėlius lenkia

Nors Lietuva ir nepriklauso euro zonai, joje taip pat jaučiamos palūkanų didinimo pasekmės. Jau prieš kurį laiką Lietuvos komerciniuose bankuose buvo pradėtos didinti terminuotųjų indėlių palūkanos. Kartais tai siejama su rublinių indėlių grąžinimu: bankai konkuruoja tarpusavyje, kas pasiūlys patrauklesnes sąlygas naujiesiems indėlininkams. Tačiau, mano nuomone, pagrindinė priežastis – didinamos bazinės palūkanos.

Vis dėlto toks nedidelis didinimas dar yra per mažas, kad kompensuotų infliacijos įtaką santaupoms. Realios palūkanos (iš palūkanų normos atėmus infliaciją) vis dar išlieka neigiamos, t. y. net ir pridėjus gaunamas palūkanas santaupų vertė (perkamoji galia) mažėja. Kuo ilgesnis laikas, tuo daugiau santaupų vertė sumažėja.

Deja, su tokiu santaupų vertės sumažėjimu tiems, kam turimų santaupų gali prireikti per artimiausius metus ar dvejus, teks susitaikyti. Vertybinių popierių rinkose šiemet žadami (ir jau akivaizdu) ne itin ramūs laikai, kai investuoti trumpam laikotarpiui darosi kur kas rizikingiau. Tačiau verta pasidomėti, kur investuoti pinigus, kuriuos ketinate ilgiau taupyti.

Didėjančios palūkanos svarbios ir paskolų gavėjams, ypač tiems, kurie jau yra paėmę paskolą ir pasirinkę kintamas palūkanas. Jei paskola siekia 200 tūkst. litų, mėnesio įmoka didės maždaug 40 litų per mėnesį. Naujos paskolos, ir būsto, ir vartojimo, taip pat turėtų brangti.

JAV pavyzdys

Vis dėlto šio palūkanų didėjimo įtaka neturėtų būti labai didelė. Jos poveikis nelyginamas su tuo, kas šiuo metu vyksta JAV. Ten ilgą laiką didėjusios nekilnojamojo turto kainos skatino spartų paskolų portfelio didėjimą. Dėl didėjančios konkurencijos skolinančios institucijos siūlė vis patrauklesnes, anot žurnalo „The Economist”, egzotiškas sąlygas: itin mažas palūkanas pirmaisiais metais, o paskesniais – kur kas didesnes; paskolas, kai ilgą laiką reikia mokėti tik palūkanas, o paskola grąžinama vėliau iš karto; galimybę pasirinkti mokėti mažiausias mėnesio įmokas, kurios nepadengia net apskaičiuotų mėnesio palūkanų.

Tiesa, nei paskola, nei nesumokėtos palūkanos niekur nedingsta – jas vis tiek reikia sumokėti, tik kur kas didesnes. Tokios paslaugos klientams tinka, kai nekilnojamojo turto vertė didėja: atėjus terminui, kai patrauklios sąlygos nustoja galioti, galima, pavyzdžiui, parduoti turimą turtą, grąžinti paskolą ir net uždirbti. Arba perkelti paskolą į kitą kredito įstaigą, kur vėl būtų galima naudotis patraukliomis pradinėmis sąlygomis. Tačiau nekilnojamojo turto kainai mažėjant (kaip ir atsitiko JAV) tokių galimybių nebelieka: pardavus turtą neužtenka pinigų paskolos likučiui ir susikaupusioms palūkanoms sumokėti, o naujos paskolos (kuri, sumažėjus nekilnojamojo turto kainoms, būtų didesnė už užstato vertę) kitos kredito institucijos išduoti nesutinka.

Palūkanos dar didės

Lietuvoje skolinimosi sąlygos yra kur kas griežtesnės ir skolinamasi kur kas atsakingiau. Šis Europos centrinio banko sprendimas didinti palūkanas didesnio atgarsio nesukėlė: viena vertus, jis nebuvo netikėtas, kita vertus, paskolų gavėjai, ypač nauji, vis dažniau teiraujasi apie pastovias palūkanų normas, o paskolos įmoka dažniausiai neviršija trečdalio šeimos pajamų. Savo ruožtu norėčiau priminti, kad finansų rinkų analitikai prognozuoja, jog Europos centrinis bankas šiais metais palūkanas dar gali didinti.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.