Didžiausio šalyje Vilniaus regiono buitinių atliekų sąvartyno Kazokiškėse statyba vyksta jau antrus metus, po keleto mėnesių čia turėtų atriedėti šiukšliavežės. Tačiau ginčai, ar čia tinkama vieta įrengti sąvartyną, vis dar nesiliauja ir tarp specialistų, ir tarp politikų.
Parlamentaras konservatorius Kazys Starkevičius yra pateikęs Seimui nutarimo projektą stabdyti Kazokiškių sąvartyno statybos darbus ir rekultivuoti ankstesnį šiukšlyną. Vyriausybei taip pat siūloma statyti įmonę, kuri degintų ar kitaip perdirbtų Vilniaus apskrities komunalines atliekas.
Neatsakyti klausimai
Svarbiausi nutarimo projekte dėstomi argumentai – esą valstybės ir savivaldybių institucijos, planuodamos ir nuspręsdamos statyti sąvartyną Kazokiškėse, ignoravo vietos gyventojų protestus. Vietos parinkimas sąvartynui nepakankamai pagrįstas, paveldosaugos požiūriu ji netinkama – neįvertinta galima neigiama įtaka valstybiniam Kernavės kultūriniam rezervatui, kuris įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Sąvartyno statyba netoli istorinių Lietuvos valstybingumo centrų – Kernavės, Trakų ir Vilniaus – klaida. Be to, neaišku, ar bus kompensuojamos vietos gyventojų iškėlimo ir jų turto nuvertėjimo išlaidos.
Senasis – pripildytas
Minėto nutarimo projektas netrukus turėtų būti svarstomas Seimo plenariniame posėdyje, šiuo metu jį nagrinėja parlamentiniai komitetai. Aplinkos apsaugos, Kaimo reikalų bei Teisės ir teisėtvarkos komitetai Starkevičiaus siūlymo uždrausti statyti sąvartyną Kazokiškėse nepalaikė, tačiau Sveikatos reikalų komitetas pritarė, kad šiam objektui ten ne vieta. Šį klausimą dar gvildens Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
Lygiai prieš metus, vos tik pradėjus sąvartyno statybą, Seimas savo rezoliucijoje rekomendavo Vyriausybei darbus Kazokiškėse sustabdyti, tačiau ji į šią rekomendaciją neatsižvelgė. Prieš Kazokiškių sąvartyną yra pasisakęs ir šalies prezidentas Valdas Adamkus.
Padėtį komplikuoja tai, kad senasis – Trakų rajono Kariotiškių sąvartynas, į kurį dabar gabenamos buitinės atliekos iš Vilniaus, jau beveik pripildytas. Rajono valdžia net buvo nusprendusi jį uždaryti.
„Jeigu būtų nutraukta Kazokiškių sąvartyno statyba, kiltų didžiulis skandalas – ketvirtadalis Lietuvos žmonių neturėtų kur dėti šiukšlių”, – tvirtina Vilniaus apskrities viršininkas Alfonsas Macaitis.
Vandeninga vieta
Starkevičiaus nutarimo projekte minimus argumentus prieš sąvartyno statybą Seimo Sveikatos reikalų komitetas papildė geologijos specialistų Jono Šimėno ir Jono Jonyno pastabomis, jog dar prieš 25 metus ten, kur dabar statomas Kazokiškių sąvartynas, buvo atlikti tyrimai, po kurių ši vieta geologiniuose žemėlapiuose buvo įvardyta kaip netinkama pramoninei veiklai.
Be to, naujasis Kazokiškių sąvartynas įrengiamas išeksploatuoto žvyro karjere – kelių dešimčių metrų gylio duobėje. Nuo jos žvyringo dugno iki požeminių vandenų horizonto – visai čia pat, todėl kyla pavojus, kad sąvartyno filtratas gali patekti į požeminius vandenis. Geologų nuomone, nuo šio pavojaus neapsaugos nė jau sąvartyno dugne paklota izoliacinė polietileno plėvelė – atliekų našta gali ją sutraukyti.
Pradėjus statyti sąvartyną paaiškėjo, kad ši vieta iš tiesų labai vandeninga – buldozeriams lyginant karjero dugną išsiveržė daug gruntinio vandens. Jį statybininkai užvertė moliu.
Seimo Sveikatos komitetui, kurio daugumą sudaro medikai, įspūdį padarė ir Kazokiškių bendruomenės atstovės Virginijos Inos Stačiokienės nuogąstavimai, kad iš sąvartyno besiveržiančios toksiškos dujos apnuodys netoli nuo čia gyvenančius žmones ir jų pasėlius, o sąvartyną apnikę graužikai ir varniniai paukščiai apylinkėse platins pavojingas ligas.
„Statybos iniciatoriai jau suprato suklydę ir dabar patys mus ragina prašyti valdžią, jog būtų įrengta tik viena šiukšlyno sekcija. Po poros metų ji būtų uždaryta ir Vilniaus regiono sąvartynui ieškotų naujos vietos”, – tvirtino LŽ Stačiokienė, tik nenorėjo atskleisti pavardžių.
Jau planuoja baudas
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja, Trakų ir Elektrėnų rinkiminėje apygardoje parlamentare išrinkta Dangutė Mikutienė LŽ sakė sieksianti, kad inicijavę ir leidę šią statybą valdininkai būtų išaiškinti ir nubausti, be to, būtų atlyginta padaryta žala gamtai ir vietos žmonėms.
„Tik kol kas neaišku, kas apskaičiuos tą žalą. Aplinkos ministerijai to patikėti negalima, nes ji yra viena šios bylos atsakovių. Matyt, prašysime kurios nors tarptautinės organizacijos ekspertų pagalbos”, – svarstė Mikutienė.
Jos nuomone, valdininkai parinko vietą sąvartynui Kazokiškėse todėl, jog čia patogu privažiuoti, netoli Vilnius.
„Matyt, buvo nuspręsta sutaupyti iš projektui skirtų europinių milijonų, o skirtumą įsidėti į savo kišenę”, – įtaria parlamentarė.
Ji priminė, kad balandžio mėnesį Kazokiškių bendruomenės skundą svarstys Ženevoje įsikūrusi Jungtinių Tautų Orhuso Konvencijos dėl teisės gauti informaciją ir visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus komisija – sąvartyno priešininkai įsitikinę, jog buvo pažeistas šio dokumento, kurį ratifikavo ir Lietuva, reikalavimas informuoti visuomenę apie planuojamą veiklą dar pradiniame etape.
Kova dėl interesų?
Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Rolandas Masilevičius ir Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro, kuriam patikėta rūpintis Kazokiškių sąvartyno statyba, direktorius Jurijus Valiūnas LŽ patvirtino, jog darbai pirmojoje sąvartyno sekcijoje jau beveik įpusėjo – jų atlikta už 10 mln. litų.
„Žinoma, jeigu politikai nuspręs statybą nutraukti, teks jų klausyti. Tačiau tokiu atveju Europos Komisija Lietuvą nubaus už tai, jog nevykdome Atliekų direktyvos reikalavimų. Juose nurodyta iki 2009 metų vidurio pastatyti modernius ir saugius sąvartynus, o senuosius uždaryti – tam Europos Sąjunga ir skyrė daug lėšų”, – pranašavo Vilniaus gamtos sergėtojų vadovas.
Paklaustas apie sąvartyno priešininkų siūlomą alternatyvą – atliekų nevežti į sąvartyną, o jas deginti, Masilevičius ranka numojo: „Tai ne taip paprasta, kaip atrodo. Aplinkos ministerija svarsto tokią galimybę, tačiau kol ši įmonė būtų pastatyta, praeitų mažiausiai dveji treji metai.
Be to, ir jai bus nelengva rasti vietą – vietos gyventojai protestuos. Kai Kazokiškių žmonėms pasiūliau: gal statykim čia ne sąvartyną, o deginimo įmonę? – jie pradėjo šaukti, jog ir jos nenori. Už atliekų deginimą žmonės turėtų mokėti didesnius mokesčius, negu už išvežimą į sąvartynus. Be to, vis tiek reikia gero sąvartyno pelenams ir šlakui.”
Aplinkos ministerija perdavė išsamų laišką Seimui, kuriame atmetė kaltinimus, esą sąvartynui vieta Kazokiškėse bloga bei būta daug kitokių pažeidimų. Beje, pasak ministerijos, šią vietą parinko ir pasiūlė Elektrėnų savivaldybė.
Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro vadovas Valiūnas įsitikinęs, jog ginčai dėl Kazokiškių buitinių atliekų sąvartyno yra ne kas kita kaip dar vienas politikų siekimas išpopuliarėti. „Vienoje barikados pusėje – konservatoriai ir „darbiečiai”, kitoje – socialdemokratai bei jiems prijaučiantieji. Ir kovos rezultatai priklauso ne nuo proto, o nuo kiekybinės partijų atstovų persvaros”, – pabrėžė Valiūnas.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko socialdemokrato Broniaus Bradausko nuomone, mūšį dėl Kazokiškių sąvartyno lemia asmeniniai interesai – esą vietos žmones kovoti skatina ne meilė gamtai ir patriotiniai jausmai, o noras gauti iš valstybės milijoninių kompensacijų.
Savo pavardžių nenorintys atskleisti LŽ šaltiniai Aplinkos ministerijoje įtaria, esą alyvos į ugnį įpila ir turtingi žmonės – buvęs komunistų partijos Vilniaus komiteto vadovas Kęstutis Zaleckas ir iš JAV į Lietuvą parvykęs garsus verslininkas, buvęs akcinės bendrovės „Omnitel” vadovas Viktoras Gediminas Gruodis. Jie netoli tos vietos, kur dabar statomas Kazokiškių sąvartynas, turi nusipirkę nemažai žemės ir pasistatę sodybas.