Kaprizai ir žalingi įpročiai paliekami už stovyklos ribų

Stovyklai pažadėta vieta buvo suarta
Į Alytaus apskrities Antano Juozapavičiaus šaulių rinktinės organizuojamą mobilią jaunimo vasaros stovyklą atvykome dieną po atidarymo. Tai pirmoji stovyklos pamaina Alytaus rajone, truksianti savaitę. Aktyviai ilsėsis jaunieji šauliai bei moksleiviai iš Ūdrijos, Krokialaukio, Ąžuolinių, Simno, Kumečių, Mergalaukio, Verebiejų mokyklų. Po jos čia stovyklaus dar dvi grupės jaunuolių ir dvi jau stovyklavo Kapčiamiestyje Lazdijų rajone.
Iš pradžių manėme važiuoti į Daugų seniūnijoje esančius Kančėnus, tačiau prieš išvykstant paaiškėja – planai pasikeitė ir stovykla įkurta Pivašiūnuose. Kančėnuose esanti pieva, vietinio gyventojo pažadėta stovyklautojams, netikėtai buvo suarta, o kaimo mokyklos stadionas beveik dviem šimtams žmonių per mažas. „Pivašiūnuose esanti vieta graži, netoliese yra ežeras. Manau, ir čia bus neblogai”, – nenusimena šaulių rinktinės vado pavaduotojas Gintaras Lučinskas.

Dalyvių kasmet daugėja

Alytaus apskrities šaulių rinktinė stovyklas organizuoja nuo 1999-ųjų. 2001 metais Lietuvos šaulių sąjunga kartu su Lietuvos kariuomene ir Krašto apsaugos ministerija parengė bendrą projektą ir pradėjo organizuoti mobilias jaunimo stovyklas. Alytaus apskrityje jas organizuoja šauliai, o transportu, palapinėmis aprūpina Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Dainavos apygardos I-osios rinktinės savanoriai ir Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotasis pėstininkų batalionas. Stovyklas finansuoja Lietuvos šaulių sąjunga, Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė, simboliškai remia savivaldybės.
Stovyklautojų skaičius kasmet auga. 1999-aisiais jų buvo vos 69, o šiemet, pasak G. Lučinsko, penkiose pamainose stovyklausią apie tūkstantis 12-17 metų jaunųjų šaulių ir jaunuolių, gyvenančių socialiai remtinose šeimose. „Stovykla yra nemokama, vaikų skaičius griežtai ribojamas”, – sakė vado pavaduotojas. Todėl vaikai, kurie nėra nei jaunieji šauliai, nei kilę iš socialiai remtinų šeimų, į stovyklas dažniausiai nepatenka.

Kiekviena stovyklautojų minutė – užimta

Vos atvykę į stovyklą pamatome kariškius, apsuptus įvairaus amžiaus merginų ir vaikinų. Pastarųjų kiek daugiau. „Maždaug du trečdaliai vaikinų ir trečdalis merginų”, – sako G.Lučinskas. Paaiškėja, jog kariškiai priklauso Birutės batalionui. Jo civilinių ir karinių operacijų vyresnysis specialistas viršila Vytautas Palubinskas pasakoja, kad stovyklautojams surengta ginklų bei kitos karinės amunicijos paroda. Norintys ne tik žiūri, bet ir kilnoja daiktus, yra mokomi, kaip jais naudotis. Kol vieni negali atplėšti akių ir rankų nuo rodomų ginklų, kiti nuobodžiauja. Tačiau neilgai.
Netrukus dviejose misijose buvęs kariškis su jaunaisiais stovyklautojais pasidalija patirtimi. Kiek vėliau: estafetės – varžybos, kuriose rungiasi į būrius pagal amžių ir lytį suskirstyti vaikai. Po jų išvargę ir sušilę stovyklautojai maudosi netoliese esančiame ežere, pietauja ir laukia atvykstančių KASP Dainavos apygardos savanorių, kurie taip pat turi paruošę programą: kario maskuotė, judėjimo būdai ir kita. Po vakarienės vyks diskoteka ir šauniausiojo būrio rinkimai. Naktį jaunieji šauliai, jau turintys 16 metų, eis į žygį. Viskas suplanuota minučių tikslumu.
Pažvelgę į tvarkaraštį matome – visos dienos bus tokios. Tiesa, programa visiškai skirsis, tačiau laiko nuobodžiauti stovyklautojai neturės. Jų laukia miškininkų bei kelių policininkų dienos, orientavimosi varžybos, mokymai kartu su Raudonojo kryžiaus jaunimu, šaudymo varžybos bei sporto šventė, diskoteka kiekvieną vakarą ir netgi šv. mišios. Ir tai – tik dalis programos.
Be to, stovyklautojai užsiima ir visuomenei naudinga veikla, pvz., padeda parapijos senelių globos namams.
„Kai grįžta namo, daugeliui atrodo, kad nėra ką veikti, nes čia jie įpranta, jog kiekviena minutė suplanuota ir veikti visuomet yra ką”, – sako G.Lučinskas.

Į stovyklą – išbandyti savęs

Griežta drausmė, disciplina, nemažas fizinis krūvis, kiek sušvelninta, tačiau vis dėlto karinė tvarka – vieniems tai labai patinka ir būtent dėl to jie čia važiuoja, kiti neištvėrę grįžta namo, tačiau tokių būna vos keletas. Išvykimo priežastys – pasiilgsta tėvų, civilio gyvenimo, kai kam sunku psichologiškai. „Kartą vienas dalyvis išvažiavo anksčiau, nes negalėjo gyventi be kompiuterio”, – šypteli vado pavaduotojas.
Atvykę jaunuoliai čia išbando savo jėgas, galimybes, patiria kareiviško gyvenimo ypatumus. Tie, kuriems kareiviška košė apkarsta, čia neužsibūna.
Šaulių veikla labai įvairi: karinio rengimo, kultūrinė, sportinė… Tikslų taip pat daug. „Pilietinis patriotinis jaunimo auklėjimas”, – trumpai apibendrina G.Lučinskas. Stovyklose tai, kas per metus išmokstama teoriškai, pritaikoma praktiškai.

Rastos cigaretės – į laužą

„Stovyklos teritorijoje rūkyti griežtai draudžiama. Tai taikoma visiems”,- tvirtina vado pavaduotojas. Netgi jeigu jaunuoliui cigarečių įdeda ar leidimą savo vaikui rūkyti parašo tėvai, stovykloje tai nieko nereiškia. „Savaitę gali pabūti ir nerūkę”, – įsitikinęs G.Lučinskas. Rastas cigaretes jis liepiąs įmesti į laužą, pačiuptam rūkant jaunuoliui taikomos nuobaudos. „Atėjus į stovyklą atsinešti daiktai yra patikrinami ir tai, ko turėti negalima, paimama”, – kalbėjo jauniausių mergaičių būrio vadė Vestina Maknytė. Tačiau netoliese yra parduotuvė, o stovyklautojai dažniausiai turi pinigų.
Už bandymą įsinešti alkoholio, narkotinių bei psichotropinių medžiagų, jų laikymą ar vartojimą šalinama iš stovyklos.

Nusižengę lupa bulves

Ar lengva instruktoriams suvaldyti būrį paauglių? Jaunesnės mergaitės į savo būrio vadą žiūri su pagarba, vyresni vaikinai apie amžiumi beveik nuo jų nesiskiriantį instruktorių sako: „Jis mūsų „draugelis”. Tačiau tai dar nereiškia, kad jie gali daryti, ką nori. Kalbinti vadai tikino su būriu didelių problemų neturintys, tačiau, jei būna smulkių pažeidimų (nedrausmingas elgesys, necenzūrinių žodžių vartojimas ir pan.), taikomos nuobaudos: pavedama tvarkyti teritoriją, nusiunčiama pagelbėti virtuvėje. „Sužinoję, kad turės lupti bulves, jie juokiasi, tačiau nulupę reikiamą kiekį, juoktis nebenori”, – šypsosi stovyklos viršininkas Rimantas Marmantavičius.

Netvarkingiausiai palapinei dovanojama šluota

Norėdami laimėti stovyklavietėje rengiamus šauniausiojo būrio rinkimus, dalyviai turi labai pasistengti – per trumpą laiką jiems tenka sugalvoti prisistatymą, įsimenančią ir originalią skanduotę, būrio dainą, pademonstruoti savo talentus. Negana to, būryje neužtenka turėti vieną gabų žmogų, vienas svarbiausių vertinimo kriterijų – kolektyvinis dalyvavimas. Taigi iškovoti šį titulą nėra lengva. Tačiau čia rengiami dar vieni rinkimai, kuriuos, kitaip nei šauniausiojo būrio, laimi rodantys kuo mažiau pastangų. Tiesa, neaišku, ar šį titulą gavę stovyklautojai labai džiaugiasi, mat jis suteikiamas už netvarkingumą. Labiausiai apsileidusi palapinė gauna šluotą – paskatinimą susitvarkyti.

Mergaitės aktyvesnės, bet dažniau negaluoja

Sukarintoje stovykloje tikėjomės pamatyti beveik vien berniukus, tačiau mergaičių čia tikrai nemažai. „Jos dažnai aktyvesnės, labiau motyvuotos, smalsesnės nei vaikinai. Šie – pasyvesni, lyderių – vienetai. Tarp mergaičių jų daugiau”, – kalba G.Lučinskas. „Vaikinai laukia, kol juos atrasim”, – juokiasi paramedikė Gintarė Mieliauskaitė.
Tačiau Gintarė taip pat sako, kad merginos ir įvairiais negalavimais skundžiasi dažniau: „Jau trims savo būrio mergaitėms daviau vaistų nuo galvos skausmo”. Rimtesnių sveikatos sutrikimų beveik nebūna, mat vaikai, prieš atvykdami į stovyklą, privalo pateikti pažymą iš apylinkės gydytojo apie sveikatos būklę. Į tai atsižvelgiama stovyklautojams skiriant fizinį krūvį. Stovyklavietėje jie yra nuolat prižiūrimi, ypač griežtai reguliuojamas maudymasis ežere – plūduru pažymima riba, už kurios plaukti negalima, už nardymą ir nepaklusnų elgesį ežere jaunuoliai šalinami iš stovyklos.
Higiena bei maisto laikymu stovykloje taip pat pasirūpinta – yra lauko dušai, šaldytuvas, maistas į stovyklą vežamas kas antrą dieną ir dažniausiai tai negreitai gendantys bei termiškai apdoroti produktai.

Vienintelis trūkumas – peršlapusi palapinė

Stovyklautojai tikina, kad jiems patinka viskas: ir užimtumas, ir griežta tvarka, ir vadai, ir programa, ir maistas ir kiti dalyviai. „Nekeisčiau nieko”, – sako jaunasis šaulys Dovydas. Kad stovyklautojus maitina gerai, turime progą įsitikinti ir patys – esame pakviesti pasilikti pietų. Sriuba, dešrelės su bulvėmis ir daržovėmis bei apelsinas desertui – toks buvo tos dienos valgiaraštis. Vienam vaikui dienai skiriama 12 litų, 10 iš jų – maistui. Kiti – medikamentams, smulkiems prizams.
„Man čia patinka viskas. Turiu tik vieną nusiskundimą – lyjant peršlapo palapinė”, – sako trylikametė Lauryna. Šiokių tokių priekaištų vado pavaduotojui, matyt, turi ir dirbantys virtuvėje, nes stovykloje veikiančiu paštu kartais atsiunčia laiškelį. Ką rašo? „Nebūk toks piktas, duosim didesnę porciją”, – šypsosi G.Lučinskas.
Po sočių pietų šaulių rinktinės vadas Juozas Zarauskas mums pasiūlo išsirinkti labiausiai patinkančią palapinę ir numigti. Atsisakome – gėda tingiai miegoti, kai stovyklautojai ruošiasi naujoms pratyboms.

Kastė Geležūnaitė