Visos pasaulio tautos savaip suvokia seksą ir meilės tradicijas. Mes net neįsivaizduojame, kokios painios papročių laisvės, įvairiausios taisyklės ir tabu vyrauja tose šalyse, į kurias važiuojame ilsėtis.
Indijoje
Į šventyklą Indijos pietuose minios maldininkų susirinko švęsti induistų šventę. Prie vienos salės durų išsirikiavo ilga jų eilė. Prieš įeidami jie sukalba mantrą, palieka auką šventyklai bei dievams ir išnyksta už sunkios drapiruotės. Po kiek laiko „apsivalę ir nušvitę” išeina pro kitoje salės pusėje esančias duris…
Keletą kartų per metus tokį vaizdą galima išvysti Saundačio šventykloje, kurioje klesti sakralinės prostitucijos tradicija. Švenčių ir didelio maldininkų antplūdžio dienomis „džogama” ir „džogapa” – jaunos moterys ir vaikinai – santykiauja su jais mainais į jų aukas šventyklai. Šie meilės aktai skiriami „pasaulio motinai” deivei Jelamai, jos vyrui Jamadagniui ir jų sūnui Parazuramai, kuris, anot mito, motinai nukirto galvą.
Kas vyksta už paslaptingosios salės durų? Tikintieji ir Jelamos kulto tarnai sukelia sau transą ir pusiau nesąmoningai atlieka „mautino” – „gelbstinčios sueities” – ritualą. Manoma, kad aukščiausios kastos maldininkus tai priartina prie dievybės, o meilės vaidilutėms, kurios dažniausiai priklauso neliečiamųjų kastai, suteikia pavydėtiną dievo sutuoktinių statusą. Pačios sutuoktinės atrodo labai egzotiškai – reikšdamos pamaldumą, jos niekada neprižiūri savo plaukų. Todėl jie susivelia lyg veltinis.
Šventyklai parapijiečių netrūksta. Kai kurie indų kultūros tyrinėtojai įsitikinę, kad Saundačio šventės šiandien naudojamos kaip įprastos prostitucijos priedanga.
Sudane
Nubo tautai svarbiausia metų diena – „vyro rinkimosi šventė” (šios tautos lankymas – svarbiausia Sudano safario programos dalis). Vos tik pateka saulė, potencialūs jaunavedžiai pradeda savo meilės šokius. Jie šoka tol, kol visos nuotakos įsižiūri kurį nors gentietį. Kai moteris kaip savo palankumo ženklą padeda ranką ant išrinktojo peties, jis nedrįsta net akių pakelti į būsimą žmoną.
Tačiau būsimasis šeimyninis gyvenimas – anaiptol dar ne nulemtas faktas. Net ir po viešų erotinių žaidimų santuokos ateitis neaiški. Jeigu jaunasis karys ir sugebės prisimeilinti savo gražuolei, kol nepastatys jai namo, gyvens tarp gyvulių. O mylimąją galės lankyti tik naktimis, slapta įsibraudamas į būsimųjų giminaičių namą…
Pakistano šiaurėje
Keliautojo, kuris per žiemos saulėgrįžą atsidurs Gindukušo miestelyje Pakistano šiaurėje, laukia tikras kultūrinis šokas. Ten gyvenančios kalašo gentys vadinamos „stabmeldystės lašu islamo jūroje”. Meilės ir vaisingumo aukštinimo šventės išvakarėse kaimo merginos surengia ritualines piktžodžiavimo varžybas. Manoma, kad piktosios dvasios, išgirdusios „visą tiesą” apie vietos gyventojas, nustos jomis domėtis ir regzti pinkles. Naudojamos tokios žodžių konstrukcijos, kad pašaliniam stebėtojui „ausys raitosi”. Suprantama, jeigu jis moka tenykštę tarmę.
„Žodžių orgijas” sudaro keli etapai, tarp kurių vyrai ir moterys keičiasi drabužiais. Taip jie skatina geismą, nors bet kokie kūno kontaktai šiuo periodu griežtai draudžiami. Tik atėjus aukojimo bei visuotinių išgertuvių dienai ir Sadžigoro šventykloje per vieną valandą papjovus šimtą avių, kalašai gali ramia sąžine atsiduoti meilei.
Naujojoje Gvinėjoje
Trobrianų salų jaunimas, prieš pradėdamas kriketo varžybas, garbina meilę. Ne veltui vyrai veidus išsidažo karo spalvomis: kriketas – žaidimas, kurio amžiaus pradžioje juos išmokė misionieriai, dabar pakeičia senovinius genčių karus.
Turnyras vyksta tuo metu, kai noksta jamsai, kuriems tenykščiai gyventojai priskiria itin stiprių erotinių savybių. Todėl kriketo turnyro išvakarėse vyrai ir žmonos be sąžinės graužimo renkasi naujus partnerius vienai nakčiai.
Nigeryje
Kasmetės Vorso šventės, kuri simbolizuoja lietaus sezono pabaigą ir gamtos pabudimą, išvakarėse bororo genties jaunuoliai smarkiai dažosi ir puošiasi. Grimavimasis – svarbi 6 dienas ir 6 naktis trunkančios ceremonijos dalis. Ant veido užtepamas tirštas ochros sluoksnis, vėliau įtrinama riebalų, kol ima blizgėti.
Šventės metu jaunuoliai su masyviomis kaukėmis (kai kada makiažo sluoksnis siekia 3-5 centimetrus) ant veidų dalyvauja grožio konkurse. Vertinimo komisiją sudaro 10 gražiausių genties merginų. Kad sugebėjimas virtuoziškai naudotis makiažu merginoms netrukdytų objektyviai vertinti vyrų privalumų, šokėjų veidai turi būti išdažyti vienodai. Jų veiduose sustingusi baisoka šypsena reikalinga tam, kad išryškėtų dantų baltumas, o išsprogusios akys – pasigirti ryškiais baltymais.
Tik 10 iš 40 vaikinų įgyja teisę su jauna gražuole eiti į artimiausią mišką ir tapti tikru vyru.
Nepale
Vestuvių procesija: prie altoriaus – 15 metų nuotaka ir 5 broliai jaunikiai nuo 6 iki 26 metų. Tibeto ning-ba gentyje didžiausią vietos brangenybę – žemę – paveldi moteris. Vieną dukrą išleisdami už kelių vyrų, ning-ba faktiškai samdo darbo jėgą ir išsaugo neišdalintą žemę. Kitoms jau parengta vienuolyno seserų dalia. Vyrai labai paprastai dalijasi žmoną tarpusavyje: tas, kuriam tenka naktį praleisti sutuoktinių miegamajame, prie durų palieka batus, taip kitus įspėdamas, kad „vieta užimta”.
Afrikoje
Kai kurios Afrikos gentys turi tradiciją: prieš vesdamas išrinktasis nuotakos tėvams turi įrodyti savo ištvermę. Jaunikis ateina pas tėvą, šis jį apžiūri, apčiupinėja raumenis, sėdmenis, žvilgteli į burną. Po to skelbiamas nuosprendis: „17 kartų”. Būtent tiek kartų vaikinas turės suteikti malonumą nuotakos motinai! Šis skaičius gali perkopti ir šimtą, o vaikinas bus priverstas tai daryti kone be pertraukos! Kai kurie neišlaiko ir pabėga. O kas išbandymą išlaiko – tampa vyru ir pelno visos genties pagarbą.
Kita Afrikos gentis laikosi tokio papročio: nuotaką nuveda į jaunikio namus, o ji iš ten pabėga ir bando pasislėpti. Buvusio vyro draugai ją suranda, nuveda į išrinktojo motinos namus ir penkias dienas ten su ja mylisi! Po to laiminga nuotaka grįžta pas mylimąjį ir tampa teisėta žmona.