Kaliningradas. Atostogauti ar ne?

Ilgai sukau galvą, kodėl vieni sugrįžę iš Rusijos, Kaliningrado srityje esančių kurortų, nepaliauja žavėtis, o kiti tikina daugiau į šias vietas nekelsią nė kojos. Beje, pati priklausyčiau kaip tik pastarųjų gretoms.

Tačiau skirtingi atostogų įspūdžiai greičiausiai yra dėl vienintelės priežasties – čia tviskanti prabanga beveik lygiagreti varganam skurdui. Ir kiekvieno akys, regis, mato tai, ką nori matyti.

Tačiau pigi degtinė, benzinas ir cigaretės nė už ką ir niekada neatstos lietuviškosios Nidos kopų ir net – įkyrėjusios Palangos.

Pirmoji stotelė – Marskoje

Pirmoji mūsų viešnagės vieta – kaimelis Marskoje. Pajūris vos už kelių šimtų metrų. Dar arčiau – marios.

Mažame kaimelyje stūkso seni ir apgriuvę namai, tačiau čia pat dygsta ir naujųjų rusų vilos. Kai kuriose įrengtos vaizdo kameros, kitus nuo pašalinių akių saugo aukštos tvoros. Priešais ištaigingus namus – šiukšlių konteineriai, iš kurių ėda besiganančios karvės.

Poilsiautojų čia vos vienas kitas, tačiau po rusišką kaimą šmirinėja pakeliui sustoję vokiečių turistai.

Bene vienintelė čia sužavėjusi vieta – laukinis paplūdimys.

Laukinis todėl, kad žmonių jame beveik nėra ir tai ideali vieta išsiilgusiems ramybės.

Viešbutis nėra pigus

Dar už kelių dešimčių kilometrų – Rybačyj. Tai – pirmoji vieta, kurioje tenka pamatyti iškabas apie nuomojamus kambarius.

Užsukame į kukliai atrodantį medinį namuką. Šeimininkai už 300 rublių (apie 30 litų) pasiūlo lovą. Kadangi mes dviese, vadinasi, kaina dukart didesnė. Už šią pinigų sumą galėsime išsimiegoti dvokiančiame lauko namuko kambaryje. Be dviejų lovų, jame daugiau nieko nėra.

Paklausus apie karštą vandenį, šeimininkė pasiūlo nusiprausti lauke. Vanduo, žinoma, tik šaltas.

Užsukame ir į netoliese esantį viešbutį. Kainos čia artimos lietuviškoms – liuksas kainuoja 100 eurų (340 litų), paprastas dvivietis kambarys – 65 eurai (apie 220 litų).

Jokių pramogų čia negausite – vienintelis privalumas tėra greta esanti jūra. O ir maisto pasirinkimas – skurdus. Mat padoresnė kavinė tik viena, o į senas ir į pri-šnerkštas maisto parduotuves eiti taip pat nesinori.

Tiesa, čia kiek pigesnės žuvys – karšto rūkymo žuvys kainuoja 50–60 rublių (apie 5–6 litus).

Pietų metas, tad išvažiavę su-stojame pakelės užeigoje. Tačiau paprašius meniu, šeimininkas nustemba: „Meniu? Aš jums galiu pasakyti meniu – šašlykai, degtinė ir alus“.

Išvažiuojame nepietavę.

Zelenogradskas – šiukšlinas

Įvažiuojant į už kelių dešimčių kilometrų esantį Zelenogradską visų pirma išvystame senus gana niūriai atrodančius blokinius namus.

Pirmas įspūdis tikrai ne koks. Tačiau pačiame mieste kur kas daugiau šiuolaikiškai įrengtų restoranų ir kavinių. Padoriai pavalgyti čia galima už kelis šimtus rublių.

Viešbutyje dvivietis kambarys kainuoja vidutiniškai 1500 rublių (apie 150 litų). Galima gauti ir pigesnių kambarių privačiame sektoriuje.

Tačiau skirtingai nei Lietuvos kurortuose, skelbimų apie tai niekur nėra, o vietos gyventojai poilsiautojų taip pat nemedžioja. Tenka vaikščioti ir apie tai klausinėti tiesiog gatvėse.

Graudokas vaizdelis

Zelenogradsko pajūris – tai betoninė duobėta alėja. Nuo jos nusileidi į patį paplūdimį. Žmonių nemažai.

Tačiau visą pajūrio vaizdą gadina vos už kelių dešimčių metrų stūksantys seni apleisti pastatai, statybinių atliekų ir šiukšlių krūvos. Graudžiai atrodo ir gelbėtojų postas. Dar kiek – ir iš griūvančios būdelės teks gelbėti pačius gelbėtojus.

Mieste – daug gamtos

Nors atostogauti šiame krašte išties nenorėčiau, tačiau aplankyti Svetlogorską vis dėlto verta. Dėl dviejų priežasčių – jis nėra toli Lietuvos, o gamta čia – tikrai graži.

Panašu, kad pats miestas įsikūręs parke – aplink daug retų medžių, gana tvarkingos alėjos.

Prie pat pajūrio stovi ištaigingos turtingųjų vilos, tačiau už kelių dešimčių metrų driekiasi tarybinių medinių kioskų eilė.

Gražiai sutvarkytas ir Svetlogorsko pajūris – takas jūros link, pasivaikščiojimui skirta alėja, naktį šviečiantys žibintai.

Turtuoliams skirta vieta

Ant jūros kranto – penkių žvaigždučių „Hotel Grand Palace“. Para čia kainuoja 25 tūkst. rublių (apie 2500 litų). Už tai gausite ne tik kambarį su vaizdu į jūrą, tačiau ir greta įrengtą „stiklo karalystę“ – galimybę degintis atskirai nuo paprastų mirtingųjų.

Per stiklą matosi jūra, tačiau jūsų pašalinės akys nematys – stiklas veidrodinis.

Šio viešbučio gyventojams, regis, patiems nereikia daryti beveik nieko. Net įeinant į viešbutį ir išeinant iš jo duris atidaro paslaugus tarnautojas.

Kitų viešbučių kainos panašios, kaip ir Lietuvoje – už parą teks pakloti šimtą ar kelis šimtus litų.

Ne ką pigiau ir privačiame sektoriuje – kainos svyruoja nuo 1200 iki 1800 rublių (apie 120–180 litų) už parą. Už tai siūlomas atskiras butas su patogumais. Tiesa, paieškojus galima gauti ir gerokai pigesnių kambarių, tačiau sąlygos juose – prastos.

Pigus poilsis – mitas

Pasižvalgius po Kaliningrado kurortus susidaro įspūdis, kad pigus poilsis čia tėra mitas. Maistas pigesnis tik keliais litais, tad per savaitę atostogų pavyks sutaupyti vos šimtą litų.

Beje, Svetlogorsko lauko kavinėje susigundėme 60 rublių (apie 6 litus) kainuojančiais šašlykais.

Bet paaiškėjo, kad papildomai teks mokėti už duoną ir garnyrą, tad patiekalas staiga pabrango dukart.

Bemaž perpus pigiau galima įsigyti nebent benzino, degtinės ir cigarečių.

Tad jei jūsų poilsis prasideda ir baigiasi ties degtinės buteliu, tada Rusija jums taps tikru rojumi.

„Ekstra žinios“

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Laisvalaikis su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.