Nepaisant vyraujančios nuomonės, jog per Kuršių marias keltis privačiais pramoginiais laiveliais gali būti nesaugu, šių savininkai neužleidžia pozicijų Senojoje perkėloje.
Deja, šioje konkurencinėje kovoje pavojus mažai kam rūpi.
Nesusitaria dėl tiltelio
Nedidelių pramoginių laivų, besišvartuojančių Senojoje perkėloje, kapitonai turi įvairių pretenzijų. Jie tikina, esą dar nė vienais metais nebuvo tokios netvarkos kaip šiemet.
„Pasukamąjį jachtų uosto tiltelį sukinėja kas tik nori ir kada nori. Tai tikra anarchija”, – piktinosi kapitonai.
Vyrai tikino, kad norint išplaukti ar įplaukti į uostelį tenka apskambinti įvairias institucijas. Būna, kad Pilies uosto kapitonas Rimtautas Rimšas neva pasiima pasukamojo tiltelio raktą ir išvažiuoja, – skundėsi laivo „Saida” kapitonas Stasys Stonkus.
Tačiau pats R. Rimšas, išgirdęs apie tokią problemą, nustebo: „Aš nesukinėju tilto ir nesu už tai atsakingas. Tai daro patys kapitonai. Ir, aišku, jie turi tilto raktą”, – tvirtino jis.
Taranavo
Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos Laivybos kontrolės skyriaus vedėjas Bronislovas Bernotas konflikto kilmei turi savą paaiškinimą.
„R. Rimšas mane tikina, jog sukinėti tiltelį privatininkams jis neprivalo. Bandžiau aiškinti, jog, jei pasukamąjį tiltelį sukinės kas nori ir kada nori, bus netvarka. Deja, niekas nepasikeitė”, – aiškino B. Bernotas.
Laivybos kontrolės skyriaus vedėjas pateikė ir pavyzdį, kai užsitęsęs konfliktas netgi išprovokavo agresiją: laivo „Gunda” kapitonas Valius Venckus laivo pirmagaliu bandė taranuoti pasukamąjį tiltelį – esą nebeatlaikė jo kantrybė laukiant tiltelio atidarymo.
„Šį konfliktą mes išsprendėme. Laivas „Gunda” tilteliui žalos nepadarė. Nebuvo už ką jį nubausti”, – tvirtino vedėjas.
Yra sutartis
Susidariusią situaciją paaiškino Jachtų uosto vadovas Kęstutis Bartusevičius. Jis pateikė gegužės mėnesį šiam navigaciniam periodui pasirašytą sutartį.
Ja pasukamojo tiltelio šeimininkas – bendrovė „Klaipėdos laivų remontas” ir Klaipėdos mažųjų laivų asociacijos „Pajūrio laivai” prezidentas Algirdas Valentinas susitarė, jog kai plauks šiai įmonei priklausančios jachtos ar jų svečiai, tiltelį sukinės įmonės darbuotojai, kai plauks pramoginiai laivai, tilto pasukimu rūpinsis jie patys.
„Mūsų darbuotojai neprivalo tarnauti pramoginiams laivams. Kita vertus, tiltas nerakinamas, tad ir raktas niekur dingti negali”,- tikino K. Bartusevičius.
Nepatenkinti konkurencija
Laivų savininkai turėjo priekaištų ir miesto valdžiai. Jos atstovų prašymu prie krantinės buvo pritvirtintos kilputės, skirtos Jūros šventę papuošusios tarptautinės regatos dalyviams. „O savais niekas nesirūpina”, – dūsavo jie.
Laivo „Tauras” kapitonas Romas Lingys skundėsi apie pramoginius laivelius neva skleidžiamasis gandais. Vyriškis tikino, esą visi Senojoje perkėloje stovintys 8 laivai – legalūs, t.y. turi visus leidimus, nuolat yra tikrinami įvairių tarnybų. Didesni laivai plukdo po 60, mažesni – po 30 žmonių.
Tai, anot R. Lingio, kelia konkurenciją „Smiltynės perkėlai”. Laivai ir perkėla konkuruoja jau penkeri metai. „Daroma viskas, kad mūsų nebūtų”,- įsitikinęs kapitonas.
Kaip neva neteisingą konkurenciją pramoginių laivelių savininkai įvardija ir tai, jog klientai, naudodamiesi „Smiltynės perkėlos” paslaugomis, turi įsigyti bilietą į abi puses. „Klientas įpareigojamas ir grįždamas įsėsti į šį keltą. Jam nelieka galimybės pasinaudoti privatininkų paslaugomis”, – įsitikinę laivelių savininkai.
Saugu ar nesaugu?
Vis dar daug diskutuojama apie tai, ar saugu keltis privačiais laivais.
„Smiltynės perkėla” tikina, jog šioje vietoje jų keltai yra pranašesni. Infrastruktūros skyriaus vadovas Valdas Brasas akcentuoja, kad kas penkeri metai atliekamas bendrovės keltų remontas, jie prižiūrimi, dažomi.
Tačiau svarbiausia tai, kad keltai ir keleiviai yra apdrausti, tad nutikus nelaimei nuostolius atlygins draudimo kompanija.
„Sprendimas imti mokestį už perkėlimą į abi puses priimtas dar 1997 metais. Artimiausiu metu jo niekas neplanuoja keisti”, – pridūrė V. Brasas.
Pramoginių laivų savininkai tikina, jog jų ir keltų galimybės nuskęsti esančios vienodos. Tačiau Pilies uosto kapitonas R. Rimšas tvirtina, jog plaukti keltais tikrai saugiau nei laivais „Danė” ar „Tauras”.
Nėra draudimo
Laivybos kontrolės skyriaus vedėjas B. Bernotas įsitikinęs, jog pramoginiai laiveliai žmonių saugumui pavojaus nekelia. Aišku, jei laikomasi visų reikalavimų.
Matomoje vietoje laiveliuose pakabintos lentelės su leistinu plukdyti keleivių skaičiumi. „Jose nurodomas 20, 30 ar 40 keleivių skaičius, kurio negalima viršyti. Nesilaikant šio reikalavimo laivas gali apvirsti, kyla grėsmė žmonių gyvybėms. Laive turi būti licencijuotos gelbėjimosi liemenės”, – akcentuoja vedėjas.
Deja, kapitonai ne visada linkę laikytis nurodyto keleivių limito. Anot V. Bernoto, panašių pažeidimų ypač daug pasitaikydavo prieš 2-4 metus. Jis mini, kad už tokius pažeidimus 200-400 litų baudos skirtos daugumai pramoginių laivų kapitonų. Prasižengus antrą kartą – gresia licencijos atėmimas, tad panašių pažeidimų inspektoriai, budintys ir savaitgaliais, nebeužfiksuoja.
Tiesa, pramoginiai laivai negali pasiūlyti draudimo. „Pajūrio laivų asociacija, kuriai ir mes priklausome, dar tik tariasi su draudimo kompanijomis dėl keleivių draudimo. Nenorime investuoti neturėdami jokių garantijų. Žinote, kaip būna su tais draudikais: sumoki, o kai reikia kompensuoti nuostolius – nieko negauni”, – svarstė S. Stonkus.
Tai tik patvirtina, jog, jei, pavyzdžiui, pakeliui į Delfinariumą, pramoginis laivas nuskęstų ar patirtų avariją, nukentėjusiesiems kompensacijos niekas nemokėtų.
Žaneta Skersytė
„Vakarų ekspresas”