Klubinės bei festivalinės patirtys – tik viena iš džiazmeno gyvenimo pusių, ir kiekvieno iš jų žengimas į prestižinę akademinę erdvę yra reikšmingas įvykis. Jauni džiazo pianistai Kęstutis Pavalkis, Vytis Smolskas ir Dmitrij Golovanov pelnė garbę koncertuoti kovo 22-ą dieną Šv. Kotrynos bažnyčioje ne gavę džiazo autoriteto rekomendaciją (nors kiekvienas autoritetas būtų suteikęs ją su džiaugsmu) arba nuskindami konkursinius laurus (nors visi trys sėkmingai sudalyvavo konkurse-festivalyje „Jazz improvizacija 2006”), o tiesiog patraukę organizatorių dėmesį savo puikiu skambinimu.
Kęstutis Pavalkis, pradėjęs muzikinį kelią J. Naujalio menų gimnazijoje, šiais metais bagia klasikinio fortepijono studijas LMTA doc. A. Žvirblytės klasėje, ketindamas ateityje tęsti magistro studijas džiazo skyriuje. Kęstutis yra daugelio respublikinių bei tarptautinių klasikinės muzikos konkursų laureatas, o dalyvavimas tarptautiniame konkurse-festivalyje „Jazz improvizacija 2006” atnešė jam svarbų džiazo publikos pripažinimą: aplenkęs varžovus, pianistas kone vienbalsiai buvo išrinktas klausytojų simpatija. Puiki skambinimo technika ir veržlus temperamentas padeda Kęstučiui išsiskirti iš kolegų, o nuodugnus susipažinimas su klasikiniu fortepijono repertuaru leidžia jam spontaniškai cituoti žymius kūrinius, džiuginant klausytojus jaunatvišku sąmoju ir išradingumu.
Vytis Smolskas žinomas jaunimo publikai kaip elektro-jazz-punk grupės „Pieno lazeriai” klavišininkas, nors kūrybingas muzikas, be abejo, neapsiriboja šia veikla. Vytis studijuoja klasikinį fortepijoną LMTA prof. P. Geniušo klasėje (baigė M. K. Čiurlionio menų gimnaziją) ir yra tarptautinių bei respublikinių konkursų laureatas. Susidomėjęs džiazu, mokėsi improvizuoti savarankiškai. Jis groja įvairiuose ansambliuose, vienerius metus dirbo TV laidos „Tas džiazuojantis pasaulis” vedėju. Dabar Vytis yra nuolatinis Baibos Skurstenės kvinteto narys, kuriame greta perspektyvaus jaunimo groja lietuvių džiazo scenos meistrai Darius Rudis ir Eugenijus Kanevičius. Pianisto skambinimas pasižymi išpuoselėta klasikine garso kultūra, virtuoziškumu, lankstumu, ir tuo pačiu – skoninga džiazine artikuliacija bei frazuote, kurie padarytų garbę bet kokiam „grynakraujam” improvizacinio žanro atstovui.
Dmitrij Golovanov – vienintelis šioje trijulėje pianistas, kuris niekada nebuvo oficialiai susiejęs gyvenimo su klasika. Jis mokėsi džiazo B. Dvariono dešimtmetėje mokykloje, baigė LMTA džiazo skyriaus bakalauro studijas, šiuo metu mokosi magistrantūroje. Pelnyti laurai – taip pat išimtinai džiaziniai: 2001 m. Dmitrijus užėmė pirmą vietą respublikiniame jaunųjų džiazo muzikantų konkurse, 2002 m. su grupe „Jazz pictures” tapo respublikinio džiazo ansamblių konkurso antrosios vietos laureatu, o 2006-aisiais užėmė trečiąją vietą tarptautiniame pianistų konkurse „Jazz improvizacija”. Nuo pat mažumės tituluojamas Lietuvos džiazo viltimi, šiandien jaunuolis yra pasiekęs tam tikros meninės brandos ir turi savitą stilių, pasižymintį itin rafinuotais harmoniniais bei ritminiais sprendiniais, plačia dimanine skale, priemonių taupumu, tikslingumu ir modernumu.
Pernelyg dažnai talentai bręsta toli nuo publikos akių, ir, belaukdami tautiečių pripažinimo, anksti pakelia sparnus ieškoti laimės svečiuose kraštuose. Tegu jų talentas spindi mums dabar, nelaukiant abstraktaus rytojaus.