Audėja, gintaro meistrė Juzefa Mickevičienė Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje atidarė gintaro dirbinių parodą. Gal ir nebūtų ko stebėtis, bet vernisaže meistrę visi sveikino su 88-uoju gimtadieniu.
Parodoje eksponuojami per šiuos metus J.Mickevičienės sukurti papuošalai. Juose gintaras, supamas fantastinių ar tautinių elementų apsodo, atsiskleidžia visu tūkstantmečius brandintu grožiu. Vieni papuošalai mena senovę, kituose pražysta fantastinės gėlės, drugiai.
Muziejaus direktorius, archeologas Jonas Genys stebėjosi nepaprastu autorės darbštumu. Tik prieš dvejus metus ji muziejui padovanojo didelę kolekciją: 285 gintaro ir apie 100 tekstilės kūrinių.
J.Mickevičienė tik šypsojosi klausydamasi tokių pagyrų. Anot jos, darbuojantis nelieka jokių kitų minčių, tik apie gimstantį kūrinį. Taip išstumiamos mintys apie laiką, sveikatą, pamirštamas skausmas.
Pakalbinta gintaro meistrė pasakojo, kad su gintaru draugauja jau 50 metų. Jis jai nepaprastai gražus, žavi pati jo atsiradimo istorija. Tad kurdama papuošalus ar skulptūrėles moteris nekeičia pagrindinės gintaro formos, kurią jis įgavo formuodamasis. Kaip pati sako, nedaro „muilo” . Truputį apšlifavusi mineralo kraštus meistrė tik stengiasi pabrėžti jau esamą grožį, o ne perkurti jį pagal save.
J.Mickevičienė didžiuojasi, kad per visą savo gyvenimą niekada nekūrė taip, kaip buvo prašoma, negamino šablonų. Ir todėl jai taip gerai sekėsi visada išlikti savimi.