Jis nutapė juodą kvadratą

Garsiojo paveikslo „Juodas kvadratas baltame” autorius, abstrakčiojo meno srovės – suprematizmo – pradininkas Kazimiras Malevičius prieš mirtį atsigręžė į realistinę tapybą.

Gimė K. Malevičius 1878 m. vasario 11 d. lenkų išeivių šeimoje Kijeve, Ukrainoje. Mokėsi K. Malevičius penkiametėje agronomijos mokykloje. 1895-1896 m. kurį laiką lankė N. I. Muraškos dailės mokyklą Kijeve.

1905 m. apsigyvenęs Maskvoje K. Malevičius apsistojo dailininko V. V. Kurdiomovo name-komunoje ir pradėjo studijuoti tapybą Maskvos dailės mokykloje, skulptūrą ir architektūrą – Stroganovo mokykloje, taip pat lankė užsiėmimus privačioje F. I. Rerbergo studijoje. Pirmieji dailininko darbai nutapyti neoimpresionistiniu stiliumi.

1910-1911 m. K. Malevičius su savo darbais dalyvavo M. F. Larionovo inicijuotose parodose. Tuo pat metu įsitraukė į Jaunimo sąjungos veiklą, dalyvavo jos narių parodose, disputų vakaruose. Šiuo laikotarpiu dekoratyvią ekspresionistinę K. Malevičiaus tapybą įtakojo Gogenas, fovistai bei rusiškasis „sezanizmas”. Dailininkas atrado individualų rusiško neoprimityvizmo stilių, kuriuo nutapė ciklą paveikslų, vaizduojančių provincijos gyvenimą, baudžiauninkų darbus.

1912 m. susibičiuliavęs su poetais A. E. Kručenu ir V. Chlebniakovu K. Malevičius iliustravo daugelį futuristinės poezijos knygų. Šio laikotarpio menininko darbai priskiriami rusiškajam „kubofuturizmui”, kuriam būdinga iškraipytų kubų formos ir futurizmo dinamika.

1913 m. kurdamas kostiumus ir dekoracijas operai „Pergalė prieš saulę” K. Malevičius suformuluoja suprematizmo idėją. Siužetus ir temas jis komponuoja alogiškai, iracionaliai, pateikia šokiruojantį skirtingų plastinių formų ir realistinių siužetų montažą.

1915 m. K. Malevičius jau demonstruoja abstraktaus geometrinio stiliaus drobes, kurias vadina suprematizmo darbais.

Iš lotyniškos šaknies „suprem” gimtojoje Malevičiaus lenkų kalboje yra žodis „suprematija”, reiškiantis lyderystę, dominavimą, nuostabumą. Savo tapybos sistemoje dailininkas šiuo terminu įvardino vienos spalvos dominavimą prieš kitus tapybos komponentus.

1915 m. parodoje „O,10” K. Malevičius pademonstravo 39 drobes, tarp jų ir garsųjį „Juodą kvadratą”. Šią ekspoziciją autorius įvardijo bendru pavadinimu „Tapybos suprematizmas”.

1918-1919 m. K. Malevičius gyveno ir dirbo Maskvoje, Petrograde, Vitebske: rašė straipsnius žurnalui „Anarchija”, kūrė scenografiją spektakliams ir kt. Maskvoje vadovavo dailininkų dirbtuvėms ir pabaigė pirmą didžiulį teorinį veikalą „Apie naujas dailės sistemas”. Vitebske dirbo Marko Šagalo vadovaujamame Dailės institute.

1919 m. K. Malevičius surengė pirmąją išsamią personalinę parodą, kurioje pristatė savo tapybos koncepciją nuo ankstyvojo impresionizmo, neoprimityvizmo, per kubofuturizmą, alogizmą iki suprematizmo. Šį K. Malevičius skirstomo į tris periodus: juodąjį, spalvotąjį ir baltąjį. Ekspoziciją vainikavo tuščios drobės su porėmiais – manifestacija apie tapybos atsisakymą.

Vadovaudamas ir dėstydamas teorinius dalykus Valstybiniame dailės institute, eksperimentinėse laboratorijose nuo 1920 m. K. Malevičius ėmėsi perkelti suprematizmo idėją į tūrinius objektus. Tūriniai suprematiniai statiniai, architektonai, pasak menininko, turėtų tapti naujosios architektūros modeliais, naujo universalaus stiliaus pagrindu.

1927 m. K. Malevičius išvyko į komandiruotę į Varšuvą bei Berlyną. Tais pačiais metais Vokietijoje išleidęs savo knygą „Bedaiktis pasaulis”, K. Malevičius gavo skubų iškvietimą grįžti į TSRS. Grįžęs jis buvo areštuotas ir tris savaites kalėjo.

1929 m. rengdamas parodą Tretjakovo galerijai, K. Malevičius vėl tapė realistinius paveikslus, prisimindamas ankstyvojo savo tapybos ciklo temas ir siužetus. Šį postsuprematinį ciklą jis datavo 1908-1910 m. Beje, 1920 m. dailininkas sukūrė nemažai neoimpresionistinių paveikslų, kurių datą atkėlė į 1900-uosius.

Dar vienas K. Malevičiaus sukurtas postsuprematinių drobių ciklas – tai paveikslai, kuriuose iš abstrakčių vyrų bei moterų galvų, torsų bei figūrų formų konstruojamas idealus plastinis portretas.

1933 m. dailininkas mirė nuo sunkios ligos. Palaidotas jo paties prašymu kurotiniame kaimelyje Nemčinovke prie Maskvos.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.