Šiemet uostamiestyje užregistruota daug nepilnamečių įvykdytų nusikaltimų. Jaunieji klaipėdiškiai ne tik atiminėja centus iš silpnesnių savo bendraamžių, bet vykdo ir sunkius nusikaltimus.
Paugliai plėšikauja, švaistosi peiliais, grobia blogai saugomą įvairių miesto firmų turtą. Verčia susimąstyti tai, jog labai dažnai nusikaltimus jie vykdo susibūrę į gaujas su bendraamžiais arba kartu su suaugusiais miesto nusikaltėliais.
Policijos pareigūnai beveik kiekvieną parą sulaiko po kelis nusikalsti linkusius paauglius, tačiau labai dažnai įstatymams verčiant tenka įtariamuosius paleisti laisvėn, todėl kitą naktį juos vėl galima sutikti miesto gatvėse.
Kiekvieną naktį patruliuojantys policijos pareigūnai pasakoja, kad tamsiu paros metu jie sutinka gatvėse daug nuotykių ieškančių agresyvių nepilnamečių, kurie jiems pridaro daug rūpesčių.
Patruliai teigia, kad jiems daug lengviau susitvarkyti su suaugusiais nusikaltėliais, nei su paaugliais. Šių dienų nepilnamečiai yra labai įžūlūs ir netgi žiaurūs. Jie gerai žino savo teises ir tuo naudojasi.
Dėl įvairių nusikaltimų sulaikyti paaugliai nė kiek nesibaimindami įžeidinėja pareigūnus, grasina ir gąsdina apskųsią juos prokuratūrai, o neretai tyčia patys susižaloja ir apkaltina tuo policininkus.
Ypač įžūlūs būna anksčiau teisti nepilnamečiai. Policijos areštinėje jie išeina tikrus „universitetus”. Ten suaugusieji nusikaltėliai greitai jiems išaiškina, kada ir kaip reikia elgtis, kad išliktum nenubaustas.
Todėl labai dažnai policijos pareigūnai susiduria su problema – uždaryti areštinėn dėl nusikaltimo sulaikytą nepilnametį ar jį išleisti namo, nes ir viena, ir kita išeitis turi savų trūkumų.
Nusikaltusio paauglio neuždarius areštinėn, jam bei jo draugams gali susidaryti klaidinga nebaudžiamumo nuojauta, skatinanti vėl ir vėl nusikalsti. Tačiau kai nepilnametis pakliūna areštinėn ir ilgokai pagyvena kartu su vyresniais bei nusikalstamo gyvenimo patyrimo turinčiais kalinamaisiais, galima sakyti, jog tokio paauglio likimas jau nulemtas – į areštinę jis grįš dar ne kartą.
Tačiau blogiausia, kad mūsų jaunimas yra paliktas likimo valiai, nes šiais ne pačiais lengviausiais mūsų valstybei laikais beveik niekas juo nesirūpina. Tėvams labiau svarbu neprarasti buto ir darbo, slegiamus nepriteklių mokytojus irgi kamuoja panašios problemos, todėl spręsti paauglių problemas jiems ne visada lieka laiko.
Todėl ir šlaistosi niekam nereikalingi ir jokio užsiėmimo neturintys mūsų paaugliai gatvėmis be tikslo, buriasi į gaujas ir neretai nusikalsta.
Albinas Strumyla
„Vakarų ekspresas”