Įstatymas leidžia nusikalsti, bet tik ginantis

Teisininkai tikina, jog pataisos Baudžiamajame kodekse suteikia daugiau teisių žmonėms nuo užpuolikų gintis patiems – esą svarbu tik neperžengti būtinosios ginties ribų.

Nors riba tarp aukos ir nusikaltėlio pasirodo esanti labai plona, Lietuvoje nemažėjantis nusikalstamumas tirpdo daugelio žmonių kantrybę ir verčia atsisakyti katalikiškų nuostatų – gavus per vieną žandą atsukti kitą – bei skatina norą imtis kraštutinių priemonių.

Įstatymas leidžia gintis

Būtinoji gintis, anot klaipėdiečio advokato Mindaugo Repšo, vieno iš Baudžiamojo kodekso straipsnių reglamentuojama kaip aplinkybė, šalinanti baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiksmą.

Teisininkas akcentuoja, kad būtinoji gintis nėra privaloma – tai esanti tik žmogaus teisė pasirinkti. „Tačiau tai skatintinas, pozityvus reiškinys”, – sako advokatas.

Būtinoji gintis pati savaime yra nusikalstama veika. Niekas nesankcionuoja to, kad galima kitam suduoti ar netgi nužudyti žmogų. Norint panaudoti būtinąją gintį, būtinos tokios pagrindinės sąlygos: kėsinimosi pavojingumas, akivaizdumas ir realumas.

„Tik esant įsitikinus, kad nusikaltėlis yra padaręs nusikalstamą veiklą, galima jo atžvilgiu, anot Baudžiamojo kodekso, daryti nusikaltimą, t.y. gintis. Tada galima jam suduoti smūgius, tramdyti, panaudoti specialias savigynos priemones”, – pasakojo teisininkas.

Tai reikštų, jog žmogus, gindamasis nuo užpuoliko, formaliai tampa nusikaltėliu.

„Įstatyme numatytas priežastinis ryšys tarp prieš buvusios nusikalstamos veiklos ir to žmogaus pasipriešinimo šalina atsakomybę už būtinosios ginties panaudojimą. Būtinoji gintis įmanoma ir bus teisėta tik tuo atveju, kai ji bus naudojama iš karto po nusikaltimo padarymo, netgi betarpiškai per patį nusikaltimą. Jei koks pilietis po savaitės gatvėje pamatęs savo skriaudiką jam duos į kailį, tai toli gražu nebus būtinoji gintis”,- sako M. Repšas.

Nuo nusikaltėlių galima gintis ne tik pačiam, bet ir bandyti apginti kitus. Pavyzdžiui, žmogus mato, jog chuliganai apstojo senuką. Tada jis bando padėti – suduoda smūgius, užlaužia agresyvaus jaunuolio rankas apribodamas jo laisvę. Tokiu atveju, anot pašnekovo, svarbu į konfliktą neįsikišti pernelyg anksti, t. y. nesant trijų būtinosios ginties aspektų, nes tada nusikaltėliu tapsi pats.

Net jei nusikaltėlis grasina, jog šaus, negali šauti į jį pirmas. Kai žmogus tave kolioja ir sako, jog kišenėje turi peilį, negali pulti jo mušti. Tai būtų per ankstyva reakcija.

„Be to, baudžiamosiose bylose labai dažnai pasitaiko situacijų, kai nusikaltėlis bando išvengti atsakomybės pirmas kreipdamasis į policiją. Žmogus teigia, jog jį bandė sumušti, o ne kad kas nors norėjo jį nuraminti”,- pasakojo advokatas.

Dažnai tenka išgirsti nukentėjusiųjų grasinimus nusikaltusiųjų atžvilgiu: „Surasiu ir užmušiu” ar pan. Tarkime, merginai pavogė mobilųjį telefoną. Jos tėvas, išgirdęs apie įvykį, sako, jog jei surastų vagį, tai rankas ir kojas išsukinėtų.

„Įvykdžius šiuos grasinimus jie būtų kvalifikuoti kaip nusikaltimas. Ir tik pagal Baudžiamojo kodekso 62 str. juos būtų galima traktuoti kaip būtinosios ginties ribų peržengimą. Minėto kodekso 28 str. nustato ribas tarp būtinosios ginties peržengimo. Tarkim, jei iš tavęs atėmė telefoną, tu neturi teisės žmogaus nušauti. Negalima panaudoti griežtesnių priemonių nei buvo padaryta nusikalstama veika”,- akcentuoja M. Repšas.

Kada galima šauti?

Klasikinis pavyzdys: naktis, žmogus miega, kai staiga virstelėjus durims jo miegamajame pasirodo kaukėtas nusikaltėlis. Ar bus teisus namų šeimininkas, jei prieš jį panaudos ginklą?

„Teisė ginti savo nuosavybę yra šventa, tad žmogus gali panaudoti ir pačias griežčiausias priemones. Tai gali būti ir šaunamasis ginklas. Svarbiausia naudoti tokias priemones, kurios sukeltų kuo mažesnes pasekmes. Esant galimybei nusikaltėlį reikėtų tik sulaikyti, o jei jau tai nepavyksta, stengtis padaryti kiek įmanoma mažesnę žalą, ne nušauti”,- tikina advokatas.

Tačiau naktį iš miegų pažadintas žmogus gali ginklo gaiduką nuspausti nevalingai, nesitaikydamas. Baudžiamasis kodeksas teigia, kad būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas pasikėsinimas, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika.

Advokatas pateikia tokį pavyzdį. Įeinate į tamsią laiptinę. Staiga kažkas įremia pirštą jums į nugarą bei liepia atiduoti pinigus, grasina nušauti. „Jūs nematote, jog tai pirštas, tačiau susijaudinęs galite net nepamanyti, jog esate apgautas. Pasipriešinimas tokiu atveju nebūtų būtinosios ginties ribų peržengimas”,- svarsto M. Repšas.

Tačiau byloje, anot jo, situacija tampa priklausoma nuo teisininkų, nagrinėjančių konkrečią situaciją. Dažniausiai tokiose situacijose keliamos dvi bylos: vienoje nukentėjusysis būtų auka, kitoje – įtariamasis. „Nereikia bijoti priešpriešinės bylos. Savo poziciją išdėsčius motyvuotai galima tikėtis palankaus sprendimo”,- teigia Žemaitijos zonoje dirbantis advokatas.

M. Repšas sako, jog bylų, kuriose žmonės teisiamaisiais ar kaltinamaisiais tampa panaudoję būtinąją gintį, gana nemažai. Tokios bylos būna sudėtingos, nes dažniausiai nėra liudininkų, tad aukai ir įtariamajam lengviau keisti parodymus, modeliuoti situaciją.

„Atrištos rankos”

Advokatas Algimantas Jucys teigia, jog „atrištų rankų” terminas plečiant būtinosios ginties ribas atsirado po to, kai Lietuvoje padaugėjo senų žmonių, gyvenančių vienkiemiuose, užpuolimų.

„Anksčiau prokurorams tekdavo kelti bylas senukams, gynusiems save ir savo turtą. Atskiro straipsnio, skirto būtinajai ginčiai, tada dar nebuvo. Buvo tiesiog sprendžiama, ar lendantis per langą nusikaltėlis buvo pavojingas”,- prisimena teisininkas.

Dabar įstatyme, anot pašnekovo, atsirado nurodymai, jog žmogus gali ginti save ir savo turtą, tačiau nurodoma, jog nevalia peržengti gynybos ir užpuolimo ribų.

Advokatas prisimena bylą, kai žmogus saugojo sukauptą metalą. Nepilnamečiai vogė jo turtą, o vyras kartą juos sugavęs sužalojo metaliniu strypu.

„Jis teigė, kad jaunuolių buvo daug, kad jie buvo pavojingi. Tačiau tai ryškus būtinosios ginties ribų peržengimas”,- sako A. Jucys.

Pasak advokato, žmogus, užpultas gatvėje, turi teisę panaudoti dujų balionėlį ar net šaunamąjį ginklą. Bet jis tikrai turi būti užpultas.

„Tarkim, jūs gatvėje matote priešiškai nusiteikusią kompaniją. Tai nesuteikia teisės jums einant pro šalį nepatinkantiems asmenims užpurkšti dujų, net jei galvojate, jog jie potencialūs nusikaltėliai”,- tvirtina A. Jucys.

Būtinasis reikalingumas

Advokatas išaiškina ir dar vieną sąvoką, minimą Baudžiamajame kodekse – „būtinąjį reikalingumą”. „Tai nusikaltimas, padarytas siekiant pašalinti pavojų sau, kitiems žmonėms ar jų teisėms. Būtinasis reikalingumas naudotinas tada, kai padaryta žala bus mažesnė nei ta, kurios siekta išvengti”,- sako A. Jucys.

Baudžiamojoje praktikoje bylų, susijusių su būtinuoju reikalingumu, pasitaiko retai. Dažniau, anot advokato, jų būna administracinėje teisenoje.

Kaip būtinojo reikalingumo pavyzdį teisininkas pristato eismo įvykį, per kurį vairuotojas iš dviejų galimybių pasirenka tokią, kai mažiau nukenčia žmonės, net jei tai ir prieštarauja kelių eismo taisyklėms.

Anot advokato, nekelia abejonių tai, jog žmonių gyvybės svarbiau nei automobilis. „Tokiu atveju net administracinis kodeksas numato, jog žmogus yra atleidžiamas nuo atsakomybės”,- sako jis.

Būtina skatinti gintis

Pašnekovas prisimena dar vieną bylą. Jos fabula tokia: policijos pareigūnas svečiavosi, gėrė kokteilį, kai staiga suskambo jo telefonas. Draugas sakė, jog gresia pavojus jo gyvybei bei prašė pagalbos. Pareigūnas sėdo į automobilį ir išvažiavo gelbėti draugo. Sustabdžius patruliams, alkotesteris parodė 0,5 promilės girtumą.

„Jis galėjo ir nevažiuoti. Tiesa, dar aiškinamasi, ar jis tikrai vairavo tą automobilį. Tačiau šis pavyzdys parodo, jog ir važiuodamas ginti kito žmogaus, gali būti nuteistas. Manau, jog tai neteisinga. Kitą kartą jis ar jo draugas gali likti abejingi pavojaus šauksmui”,- svarsto advokatas A. Jucys.

Kita situacija: Naujieji metai, visi išgėrę, telefono ryšys neveikia. Staiga vienam iš švenčiančių pasidaro bloga, būtina jį vežti į ligoninę. Už vairo sėda mažiausiai išgėręs.

„Bausti ar pasigailėti. Formaliai galima jį bausti, tačiau būtina atsiminti aplinkybes. Įstatymas numato, kad tokiais atvejais yra prielaidos, kai ginami kitų interesai ir į juos reikia atsižvelgti”,- sako teisininkas.

Jo manymu, viskas priklauso nuo mūsų vertybių skalės. Pasak A. Jucio, šiandien ypač aktualu skatinti žmones ginti save ir kitus.

Teisė trinktelėti pagaliu

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyr. prokuroras Ignas Laucius tikina, jog Baudžiamojo kodekso straipsnyje, nusakančiame būtinąją gintį, spragų nėra. „Viskas priklauso nuo konkrečių aplinkybių. Visa kita – teismo darbo specifika”,- sako jis.

„Palyginti su ankstesniais įstatymais, dabartiniame kodekse praplėstos būtinosios ginties ribos. Geriausia, jei nenori saugotis pats, sudaryti sutartį su saugos tarnyba”,- juokauja I. Laucius.

Prokuratūros vadovas akcentuoja, jog jei kažkas nakties metu veržiasi pro langą į tavo namus, tai turi teisę jam trinktelėti pagaliu per galvą.

Algirdas Gailiūnas, Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas, sako, jog daug kas priklauso ir nuo pačio žmogaus: vienas linkęs tapti auka, kitas – ne.

„Nesu auka ir nenoriu ja tapti. Tiesa, teko būti apvogtam, bet to nesureikšminau. O dar studentavimo metais nežinia už ką esu gavęs lupti iš milicininkų”,- gyvenimiška patirtimi dalijosi A. Gailiūnas.

Ar ginklas gali apsaugoti žmogų? Ginklais prekiaujančios UAB „Antajus” komercijos direktorius Konstantinas Slatvickis įsitikinęs, jog ginklas gali atnešti naudos tik mokant juo naudotis. „Čia kaip ir su automobiliu – ar toli juo nukaksi, jei nemokėsi vairuoti?”,- sako jis.

Vyras pasakojo, jog žmonės, įsigydami ginklus, retai teiraujasi kokiomis aplinkybėmis bus galima juos panaudoti. Prekybininkai nėra įpareigoti juos apie tai informuoti.

„Jei klientas klausia, atsakau, jog geriausia atsiversti Baudžiamąjį kodeksą ir pasiskaityti straipsnius, kuriuose kalbama apie būtinąją gintį”,- aiškina komercijos direktorius.

Kita jo pastebėta problema – įsigyti ginklai laikomi darbastaliuose ar seifuose ir labai retai išvysta dienos šviesą.

Kad mažai klaipėdiečių moka naudotis ginklais, parodė neseniai atsiradusi nauja sporto šaka – praktinis šaudymas. Prekybininkas teigia, jog buvo nesmagu žiūrėti į ginklus turinčius, tačiau šaudyti nemokančius žmones. Kita vertus, viskam savas laikas – norintys to dar išmoks.

Žaneta Skersytė

„Vakarų ekspresas”

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.