Tuberkuliozę ir depresiją ateityje klaipėdiečiai gydysis patys

Jau po kelerių metų, susirgę tuberkulioze ar psichikos liga, Klaipėdoje nebeturėsime į ką kreiptis pagalbos. Taip atsitiks, jei Lietuvoje nebus susirūpinta šių medicinos sričių kadrų ruošimu ir jų pritraukimu į gydymo įstaigas.

Psichiatrų ir ftiziatrų Klaipėdoje gali nelikti jau netrukus. Šiose svarbiose sveikatos apsaugos srityse darbuojasi bemaž vien vyresnio amžiaus specialistai, daugelis jų – vyresni nei 60 metų amžiaus.

Nepaisant to, Lietuvoje ftiziatrai išvis neruošiami, o psichiatrijos rezidentūrą kasmet renkasi vos vienas kitas medicinos studentas. Grėsmę netekti svarbių specialistų kelia jų emigracija į užsienį ieškoti geresnio uždarbio ar įsidarbinimas pelningose farmacijos kompanijose.

Išvyko tik vienas

Jūrininkų ligoninė dėl gydytojų trūkumo pavojaus varpais dar neskambina. Vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga informavo, jog per visus šios ligoninės egzistavimo metus į užsienį – Didžiąją Britaniją – dirbti išvyko tik vienas gydytojas, kardiologas.

Netrūksta ir jaunų specialistų – šiemet personalo gretas papildė keturi jauni rezidentūrą baigę specialistai – kardiochirurgas, kardiologas, du anesteziologai.

Ligoninėje ir jo padaliniuose dirbančių 1 015 gydytojų amžiaus vidurkis – 42 metai.

„Pritraukti jaunus itin reikalingus specialistus stengiamės atlyginimais. Tačiau jie ateityje turi būti didinami ne procentais, o kartais. Jei to nebus, nežinia, kaip bus po 10 metų”, – abejojo vyr. gydytojas.

Gali pritrūkti

Klaipėdos ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis sakė personalo trūkumo šiuo metu taip pat nejaučiantis. Praeitais metais į ligoninę priimta 20 naujų specialistų, tiek pat – per šių metų pusmetį. Apie pusė jų – jauni specialistai, baigę rezidentūrą. Iš 330 gydytojų 80 dirba ne ilgiau kaip penkerius metus.

Nepriklausomybės metais į Izraelį ir Jungtines Amerikos Valstijas gyventi išvyko trys ligoninėje dirbę gydytojai. Tiek pat pastaruoju metu bandė įsitvirtinti Europos Sąjungos (ES) šalyse. Tačiau šie sugrįžo atgal, nes, pasak vyriausiojo gydytojo, geriau ten nieko nerado.

„Anesteziologai, pvz., pas mus uždirba apie tris tūkstančius litų, darbo sąlygos čia tolygios užsieniui”, – sakė V. Janušonis.

Ligoninės gydytojų amžiaus vidurkis – 47 metai. Optimalus vidurkis, mano gydytojas, yra 45 metai, – kai medikas būna sukaupęs 15 metų darbo stažą.

Tačiau po dešimties metų, – mano V. Janušonis, – gydytojų Lietuvoje gali pritrūkti. Ir bus kaip kai kuriose užsienio šalyse – išsitirti ar pasikonsultuoti teks laukti apie metus.

Būsimo kadrų trūkumo priežastimi gydytojas laiko tai, kad sumažėjo priimamų į mediciną studentų skaičius, o tie, kurie baigia, „kažkur dingsta” – įsidarbina gerus atlyginimus mokančiose farmacijos kompanijose, po rezidentūros iškart išvažiuoja į užsienį. Kadrų nutekėjimas, mano jis, būtų sustabdytas, jei atlyginimai pakiltų dvigubai.

Kviesimės iš Rytų

Klaipėdos apskrities ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas informavo, jog 150 ligoninėje dirbančių gydytojų amžiaus vidurkis – 43-44 metai. Kasmet ligoninėje įsidarbina po 8-10 jaunų specialistų. Į užsienį, į Norvegiją, išvyko tik vienas traumatologas.

„Gydytojų trūkumo kol kas nejaučiam, bet po 10 metų gali trūkti anesteziologų, reanimatologų, radiologų – siauros specializacijos gydytojų, kurių paruošiama nedaug ir kurie baigę rezidentūrą išvyksta į kitas Europos šalis. Ar nebus taip, kad po kiek laiko kviesimės specialistus iš Rytų?”, – liūdna retorika baigė R. Sakalauskas.

Gydytojų kol kas netrūksta ir Slaugos ligoninei. Keturių čia dirbančių gydytojų amžiaus vidurkis – 42 metai, – informavo šios ligoninės vadovė Danguolė Drungilienė.

Tačiau, jei atlyginimai nekils, prognozavo ji, ateityje gydytojų gali pritrūkti. „Bet esu optimistė – jei atlyginimų čia ir kitose Europos Sąjungos šalyse skirtumas nebus didelis, gydytojai neišvyks, nes lietuviai – sėslūs žmonės”, – sakė ji.

Ftiziatrų trūksta

„Jauni specialistai pas mus neateina jau 10 metų, – nuogąstauja Klaipėdos tuberkuliozės ligoninės vyriausioji gydytoja Violeta Elena Baravykienė. – Nesulaukiam nei rentgenologo, nei ftiziatro. Po 10 metų nebebus kam dirbti”.

19-os ligoninėje dirbančių gydytojų amžiaus vidurkis – 55-60 metų. Jauniausia čia dirbanti gydytoja gimusi 1957 metais. Darbuotojų trūkumą ligoninė pajunta tada, kai gydytojai išeina atostogų ar suserga.

„Ftiziatrija pastaruoju metu priskirta pulmonologijai, bet pas mus neateina net pulmonologai, nors mūsų atlyginimai dėl pavojingų darbo sąlygų yra didesni. Jie bijo užsikrėsti”, – sakė gydytoja.

Bėda ir kita – aukštosios mokyklos ftiziatrų neberuošia, o pulmonologų išleidžia tik 1-2 per metus. Tačiau patirtis parodė, jog pulmonologai tuberkuliozės gydyti nemoka, susidūrę su šia liga pacientą jie siunčia pas ftiziatrus. Jauną specialistą pulmonologą tuberkuliozės gydymo subtilybių tektų išmokyti patiems.

„O tuberkuliozė, atsisakius profilaktikos programų, plinta, sergama šeimomis. Šiemet per pusę metų numirė tiek žmonių, kiek pernai per metus. Užsieny iš 100 tūkstančių gyventojų tuberkulioze serga 6, pas mus – 76!” – ftiziatrų ruošimo būtinybę pabrėžė gydytoja.

Populiariausios specialybės, sakė V. E. Baravykienė, – anesteziologai ir chirurgai. Jie labiausiai laukiami ir užsienyje.

Dirbti nebebus kam

Kadrų problema – pirmiausia, į ką atkreipė dėmesį ir tik pradėjęs darbą naujasis Klaipėdos priklausomybės ligų centro vyriausiasis gydytojas vaikų psichiatras Linas Slušnys. Šešių centro gydytojų amžiaus vidurkis – ne mažiau nei 60 metų! Dirba čia net pensininkai, sulaukę per 70 metų.

„Kai jie išeis – nebebus kam dirbti. Gerai dar, kad žmonėms reikia pinigų, ir gydytojai neskubės išeiti į pensiją”, – liūdnai juokavo pašnekovas, kalbėdamas apie būtinybę pritraukti į psichiatriją jaunus specialistus.

Tačiau ir rinktis nelabai esą iš ko – psichiatrai Lietuvoje neužsibūna, išvyksta dirbti į Prancūziją, Didžiąją Britaniją, kitas ES šalis. „Lietuvos psichiatrai – vieni labiausiai pageidaujamų specialistų užsienyje”, – sakė ir Psichikos sveikatos centro vyriausiasis gydytojas Aleksandras Slatvickis.

Gydytojo L. Slušnio pastebėjimu, psichiatriją renkasi vis mažiau studentų, nes dirbdamas šioje srityje Lietuvoje nepragyvensi. „Kodėl studentai turi rinktis šį kelią, jei atlyginimas – 1 200 litų popieriuje?” – klausė psichiatras.

„Mūsų valstybė turtinga – ruošia specialistus privačioms firmoms”, – kalbėjo naujai iškeptas centro vadovas, atkreipdamas dėmesį ir į tai, kad daugelis psichiatrijos specialistų pasirenka darbą farmacijos kompanijose.

Reikalingiausi – slaugytojai

Akivaizdu, jog mažas atlyginimas nuo darbo Lietuvos medicinos įstaigose atbaido ir slaugytojas.

Klaipėdos darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Virginijus Andriušis informavo, jog šių metų pirmąjį pusmetį biržos aptarnaujamoje teritorijoje – Klaipėdos mieste, rajone ir Neringoje – trūko 51 medicinos darbuotojo. Bent jau tiek buvo užsiregistravę darbo biržoje. Iš jų – keturių gydytojų ir net 37 slaugos specialistų. Licencijas turinčių aukštesnės kvalifikacijos slaugos darbuotojų trūko labiausiai – net 26, o kreipėsi tokių tik penki.

Tendencijos dėl laisvų darbo vietų, pasak V. Andriušio, jau keletą metų nesikeičia. Jo teigimu, tarp darbo pasiūlos ir paklausos „yra balansas”. Aktualesnė problema – Skuodo rajone. Labiausiai esą trūksta fizioterapijos ir panašių paslaugų bei akušerijos-ginekologijos specialistų.

Slaugytojų trūkumas kartkartėmis pajaučiamas ir uostamiesčio ligoninėse. „Į užsienį išvyko šešios ar septynios slaugytojos, bet tiek pat ir grįžo, nes stebuklų ten nerado. Slaugytojų atlyginimai užsienyje daug didesni, todėl didesnė grėsmė, kad ateityje jų gali trūkti”, – sakė Klaipėdos ligoninės vadovas V. Janušonis.

Apskrities ligoninės vadovas R. Sakalauskas pastebėjo, jog prieš 4-5 metus slaugytojų eilėje įsidarbinti laukdavo po 20-30. Lietuvai įstojus į ES eilių neliko. „Siūlosi tik vienas kitas, todėl ir pasirinkimas jau mažesnis. Po 4-5 metų slaugytojų rinkoje gali būti problemų”, – sakė jis.

„Jaunos slaugytojos per keletą mėnesių pas mus išmoksta dirbti ir kraunasi lagaminus kelionei į užsienį. Per pastaruosius metus išleidome tris. Todėl pastaruoju metu į darbą priimam tik vyresnio amžiaus slaugytojas – ir dar paklausiam, ar nesiruošia išvykti”, – guodėsi ir Slaugos ligoninės vadovė. Slaugytojų kadrų problema, sakė ji, jaučiama jau pusantrų metų.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, nuo 2004 metų gegužės 1 dienos iki šių metų liepos 12-osios gydytojams išduota 450 pažymų, kurių prieš įdarbinant reikalaujama ES šalyse. Iš jų 61 anesteziologui, 40 akušerių-ginekologų, 38 chirurgams, 36 šeimos gydytojams, likusios – kitų 27 sričių specialistams. Daugiausiai į kitas šalis išvykstančių medikų yra 31-40 metų amžiaus.

Genovaitė Privedienė

„VAkarų ekspresas”