„Ne gležnos gėlės, o solidūs įstatymai!” – akciją tokiu pavadinimu kovo 8-osios proga surengė Lygių galimybių plėtros centras (LGPC).
Ši institucija siekia, kad Lietuvoje būtų atgaivintos Tarptautinės moterų solidarumo dienos tradicijos ir kovo 8-oji būtų paskelbta Moterims svarbių įstatymų svarstymo ir priėmimo diena Lietuvos Respublikos Seime.
Savo interneto puslapyje centras kviečia tautiečius siųsti laiškus ir elektronines žinutes Seimo pirmininkui, Seimo valdybai bei parlamentarams ir paraginti juos priimti sprendimą.
Šie metai Europoje skelbiami lygių galimybių visiems metais, todėl tokie pareiškimai stipriąją lytį Lietuvoje turėtų erzinti dar ne kartą.
Seimūnai vyrai į tokias pastangas žvelgia skeptiškai ir pragmatiškai. Jų teigimu, proginės dienos, nesvarbu, kaip pavadintos, problemų neišspręs, o reikalauti lyčių lygybės yra tiesiog nelogiška, nes vyrai nuo moterų skiriasi ne tik savo fiziologija, bet ir psichologija.
Protas valdo?
LGPC projektų vadovė Margarita Jankauskaitė dienraščiui teigė, kad Lietuva lyčių lygybės dar ilgai turės mokytis, nes stereotipai, neva vyrai ir protingesni, ir bet kokioje srityje gabesni už moteris, tebevaldo mūsų visuomenę.
Moterys – emociškai nestabilios būtybės, todėl politikoje joms – ne vieta. Jos nepajėgios priimti esminių sprendimų ir nesugeba diskutuoti konstruktyviai, dėl tos pačios priežasties – emocinių audrų
Tokiomis nuostatomis šiandien gyvena lietuviai, sako M. Jankauskaitė.
„Atlikti tyrimai rodo, kad didžiąją daugumą Lietuvos kalėjimuose sudaro būtent vyrai. Kažin kaip atsitinka, kad esą labai protingi ir su savo emocijomis susidorojantys Lietuvos vyrai atsiduria už grotų?
Kitas pavyzdys – vyrai neva vairuoja geriau, o štai praėjusių metų statistika skelbia, kad 83 proc. vyrų Lietuvos keliuose sukėlė avarines situacijas, o net apie 90 procentų pažeidėjų už vairo sėdėjo girti. Apie kokį emocinį stabilumą tuomet kalbame?” – aštrių žodžių negailėjo M. Jankauskaitė.
Ji pateikė dar vieną stereotipinį vyrų požiūrio pavyzdį. Esą tam, kad prižiūrėti vaikus, laikyti namų buitį ant pečių ir dar uždirbti pragyvenimui – moterims emocinio stabilumo pakanka, bet jo nepakanka tam, kad moteris galėtų eiti į politiką.
Pradėjo ne nuo to galo
Ar iš tiesų lietuvių gyvenimas pagerėtų, jeigu vietoj gėlių teikimo kovo 8 dieną parlamentarai pultų svarstyti lyčių lygybės klausimus?
Seimo narys Vytautas Čepas sako į bet kokius ketinimus įvesti progines dienas žvelgiantis „niekaip”.
„Nesuprantu nelogiškų iniciatyvų – tai ligonių diena, tai moterų, tai dar kokių galų prisigalvoja, o ar kas nors keičiasi žmonių gyvenime? Ar per tą, Moterims svarbių įstatymų svarstymo dieną, pakeistume visuomenės požiūrį į jas? Visiška nesąmonė! O jeigu toji diena išpuls šeštadienį arba sekmadienį?
Ne nuo to galo pradėta. Reikia bendrą kultūros lygį kelti visur – šeimose, mokyklose. Jūs žiūrėkit, kas pas mus darosi – vaikai mokytojas padeginėja, su kirviais puola. Anądien einu gatve ir matau, kaip pyplys motiną ant trijų raidžių siunčia, motina jam – tuščia vieta. O kaip gali būti kitaip, jeigu pati visuomenė motinų ir moterų negerbia, nei eilėse vietą užleidžia, nei atsisėsti pasiūlo. Mes dar labai ilgai iš šios duobės kapstysimės”, – savo požiūrį dėstė parlamentaras.
Anot jo, lyčių lygybės ieškotojos per toli nuėjo savo tiesos ieškodamos. Dabar, tikino V. Čepas, į moterį net žiūrėti ilgai negalima, nes pagal šalyje galiojančius įstatymus, tokiam žiūrėtojui galima prikabinti priekabiautojo etiketę ir į teismą paduoti.
„Mes skirtingi ir fiziologiškai ir psichologiškai, tai kaip galima reikalauti lyčių lygybės?” – pečiais kraipė parlamentaras.
„Nemėgstu pusvyrių”
„Iš principo tokia diena, kaip pagarbos ženklas moteriškei, gal ir visai nieko, Seime posėdį pradėtume dovanodami gėles”, – išgirdęs apie LGPC iniciatyvą įsisvajojo kitas Seimo narys Julius Veselka.
Tačiau išgirdęs akcijos pavadinimą – „Ne gležnos gėlės, o solidūs įstatymai” – jis surimtėjo.
„Niekas nepasikeistų – gyvenimas kaip tekėjo sena vaga, taip ir tekėtų. Feministės pučia burbulą ir reikalauja ypatingų teisių. Jos nori, kad visos būtų karjeristės ir direktorės. Garantuoju, kad didžioji dauguma lietuvių mieliau pasirinktų būti tiesiog moteriškomis moterimis, mamomis, puikiomis žmonomis, o ne kelnėtais pusvyriais. Kokia moteris nenori, kad jai dovanotų gėlių – tik feministė”, – samprotavo J. Veselka.
Seimo pirmininko Viktoro Muntiano atsakymas dienraščiui buvo trumpas ir lakoniškas: „LR Seimas tiek vyrams, tiek moterims svarbius sprendimus priima kiekvieną dieną.”
Skaičiai
Remiantis šiandien Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje pristatoma knyga „Valdžios aritmetika”, dabar Lietuvoje moterų yra: 23 proc. ministrų (3 iš 13), 23 proc. Seimo narių (33 iš 141), 0 proc. Seimo pirmininko pavaduotojų (0 iš 6), 7 proc. Seimo komiteto pirmininkų (1 iš 15), 38 proc. Europos Parlamento narių (5 iš 13).
Praėjusios kadencijos skaičiai visos Lietuvos savivaldybėse: merų kėdėse sėdėjo 3 moterys ir 57 vyrai, vicemerėmis dirbo 10 moterų ir 59 vyrai, sprendimus priiminėjo 326 tarybos narės ir 1 227 Tarybos nariai, administracijos direktorių postus buvo užėmusios 9 moterys ir 51 vyras.
Šalies Vyriausios rinkimų komisijos duomenimis, į savivaldybių tarybas šiemet buvo išrinkti 1 167 politikai vyrai ir tik 337 politikės moterys.
Vidutinis moterų darbo užmokestis Lietuvoje sudaro 82 proc. vyrų užmokesčio (valstybiniame sektoriuje – 78 proc.).
Moterys sudaro 94 proc. visų seksualinės prievartos aukų, o namuose lietuvės rizikuoja patirti prievartą ar būti nužudytomis tris kartus dažniau nei kur nors kitur.