Dvidešimtmečiui Giedriui Jomantui Jūros šventė buvo tam tikras ekstremalių išbandymų metas. Savaitgalį praūžusiose linksmybėse jis neturėjo laiko įsilieti į masines šėliones. Vaikinui buvo patikėta kuruoti Lietuvininkų aikštę okupavusios jaunimo zonos renginį „Keliame bangas”.
„Esu ta asmenybė, kuri nemėgsta valandomis nustatyto, monotoniško darbo. Labai gerbiu žmones, kurie dešimt, penkiolika metų gali toje pačioje srityje išdirbti, bet man tai yra nepriimtina”, – sakė renginių organizavimu užsiiminėjantis jaunuolis.
– Giedriau, kaip tapai Jūros šventės jaunimo zonos kuratoriumi?
– Renginiai ir jų „gaminimas” yra mano senas planas. Pernai dirbau UAB „Promo sportas” techniniame skyriuje. Tokia veikla mane patraukė. Rudenį rengiau šou programas, paskui atsiradau „Jūros šventės” įmonėje. Norėjau ką nors padaryti šiai šventei. Gavau pasiūlymą ir jo neatsisakiau.
– Ar didelė atsakomybė dvidešimtmečiui prižiūrėti tokius masinius renginius?
– Man – tai normalu. Gyvenime turėjau sunkesnių momentų ir didesnės atsakomybės. Nors nepasakyčiau, kad renginyje buvo lengva. Kiekviename darbe yra problemų. Bet tokių situacijų, kad eičiau iš proto, nebuvo. Nors prieš šventę kiek jaudinausi, galvojau, velnias, kaip reikės susitvarkyti.
– Kas pačiam labiausiai patiko jaunimo zonoje?
– Iš atlikėjų patiko Hokšila, puikiai dirbo DJ Sun.
– Nepritrūko jaunam kuratoriui patirties?
– Buvo dalykų, kuriuos pirmą kartą sužinojau. Pavyzdžiui, vienose situacijose reikėjo kategoriškiau, kitose – paprasčiau elgtis. Bet gyvenu ir mokausi.
– Matau, turi du mobiliuosius. Kam tau tiek?
– Taupumo sumetimais. Į to paties ryšio tinklus pigiau skambinti.
– Ekonomiškas sprendimas. Gal mąstai apie verslininko ateitį?
– Ne piniguose laimė. Manau, kur kas svarbiau turėti savo tikslą.
– O koks tavo tikslas?
– Turiu sukūręs verslo planą su motorizuotais parasparniais. Galbūt norėtųsi kada nors turėti renginių organizavimo įmonę. Bet man tai nėra būtinas dalykas. Ar užsiimsiu verslu, priklausys nuo aplinkybių.
– Iš kur sėmeisi žinių?
– Oficialiai neturiu jokios specialybės. Buvo tam tikrų laikotarpių, kai reikėjo pačiam išgyventi. Neturėjau pajamų šaltinio, mečiau mokslus. Vėliau sugrįžau ir kitais metais jau baigsiu dvyliktą klasę suaugusiųjų Salio Šemerio vidurinėje mokykloje. Pavėluotai, tačiau tam buvo priežasčių. Verslo planui žinių sėmiausi iš gyvenimo. Dirbau ne juodus, o „ofisinius” darbus – vadybininku informacinėse sistemose, komunikacijose. Teorijos sėmiausi iš geriausio Lietuvos knygyno „Baltosios lankos”.
– Ilgai sėdėjai prie verslo plano?
– Nuėjau naktį pėsčiomis pajūriu į Palangą. Grįžau, pamiegojau ir porą dienų dirbau su skaičiais. Pasirašiau verslo planą ir supratau, kad kol kas nesu pajėgus jo įgyvendinti. Manau, pavyktų per trejus artimiausius metus. Tačiau, ar tai bus, – šimtu procentų negaliu pasakyti. Iš motorizuotų parasparnių verslo milijonų neuždirbsi. Tai būtų ne pelningas verslas, o tiesiog malonumas turėti įdomų gyvenimą. Mano nuomone, jegu nori turėti didelius pinigus, turi dirbti nuobodžius, bet daug atsakomybės ir sveikatos reikalaujančius darbus – perparduoti nekilnojamąjį turtą, projektuoti, užsiimti verslo teise. Jei ir galėčiau atiduoti savo sveikatą, manęs tokios sritys nežavi.
– Pats esi skraidęs parasparniais?
– Porą kartų skraidžiau, bet licencijos dar neturiu. Žadu rugpjūčio pabaigoje pradėti skraidymo kursus ir ją įsigyti.
– Kokių dar turi pomėgių?
– Ypatingų neturiu. Nieko neskaptuoju, nedarau jokių gintaro dirbinių. Gal – kasrytinis bėgiojimas. Kai turiu laiko, mėgstu skaityti knygas.
– Esi padūkęs ar ramus vaikinas?
– Neskaičiuojant šių metų, visą laiką buvau pašėlęs. Dabar sąlyginai ramia asmenybe tapau. Gal jau atsilėbavau – perėjau daug Lietuvos klubų, daug pamačiau. Paskui nusiraminau. Tokių linksmybių, kad rytą skaudėtų galvą, gal būna sykį per du mėnesius. Dabar esu labiau pasinėręs į darbus.
– Gali suskaičiuoti, keliose srityse esi dirbęs?
– Pardavinėjau maisto produktus, dirbau prezentacijose, bare padavėju bei vadybininku. Taip pat esu išbandęs jėgas statybose.
– Ieškojimo keliuose bandai surasti, kas tau labiausiai tinka?
– Vadinu tai pasiuostymu, ir tiek. Dabar oficialiai nedirbu. Užsiiminėju projektais. Pastaruoju metu rimtai įsitraukiau į renginių organizavimą. Jūros šventėje buvo ne pirmas, bet vienas rimtesnių renginių. Tai tik pradžia, žadu daugiau siekti.
– Turi ambicijų siekti aukštojo mokslo?
– Norėčiau studijuoti režisūrą arba teisę. Netraukia lietuviškos liaudies profesijos – vadyba ar prieš penkerius metus buvusi populiari inžinieriaus specialybė. Nors, situacijai susiklosčius, neatsisakysiu varianto baigti bet ką, kad turėčiau aukštojo išsilavinimo diplomą.
– Kur dažniausiai linksminiesi?
– Vieta man nėra esmė. Svarbiausia – nuotaika, žmonės.
– Turi draugę?
– Turiu merginos modelį, kurio neįvardinsiu, ir principingai jo laikausi. Jei atitinka – labai gerai, jei ne… Kadangi neseniai modelį susikūriau, tai šiuo metu ta vieta – laisva.
Gina Kubiliūtė