Dauguma abiturientų veržiasi į universitetus, tačiau nesėkmės atveju neatmeta galimybės studijuoti ir neuniversitetinėse aukštosiose mokyklose – kolegijose. Tarp šių irgi nemažas skirtumas: yra valstybinės ir nevalstybinės kolegijos. Studijos pastarosiose yra mokamos.
Jaučia diskriminaciją
Visuomenės įsitikinimas, kad kolegijų prestižas nėra aukštas, tebėra gajus. O ypač tų, kuriose mokslas kainuoja, nes tapo įprasta, kad už pinigus įmanoma viskas. Klaipėdoje aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą siūlo nevalstybinės Klaipėdos verslo, Socialinių mokslų ir Vakarų Lietuvos verslo kolegijos.
Privačiam sektoriui Lietuvoje nėra lengva, taigi ir privatus švietimas – ne išimtis.
Pasak Vakarų Lietuvos verslo kolegijos direktorės Angelės Lileikienės, Švietimo ministerijos vykdomai politikai rimtų pastabų ji neturinti. „Griekas” būtų sakyti, kad nevalstybinės kolegijos ignoruojamos. Tačiau paradoksalumų esama, pavyzdžiui, mūsų studentai iš Valstybinio mokslo ir studijų fondo negali gauti paskolų studijų įmokoms mokėti”, – nepatenkinta direktorė.
Pasak jos, taip kolegijoms sudaromos nevienodos konkurencinės sąlygos. „Juk mūsų studentai lygiai taip pat moka mokesčius”, – pabrėžė A.Lileikienė. Švietimo ministerijos Aukštesniųjų studijų skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Vėsulaitė aiškino, kad sąvoka „studijų įmoka” taikoma tik valstybės finansuojamose vietose besimokantiems studentams.
Visų dieninių studijų kaina Klaipėdos privačiose kolegijose yra apie 10500 Lt, tuo tarpu maksimalus dalinai valstybės finansuojamo mokslo mokestis per trejus metus tėra 3000 Lt. Todėl fondas gali nepanešti didelių kolegijų įmokų naštos.
Atskirtis didėja
Irena Sabaliauskaitė, Klaipėdos verslo kolegijos direktorė, dienraščiui teigė, kad nevalstybinei kolegijai verstis nelengva, ypač jaučiamas priešiškumas iš universitetų pusės. „Iš jų palaikymo nesulauksi”, – tvirtino I.Sabaliauskaitė.
Ji skundėsi, jog sunku pasikviesti mokslinius laipsnius turinčius dėstytojus, nes privačiame sektoriuje dirbantiems mokslininkams darbo stažas neskaičiuojamas. Nevalstybinių kolegijų asociacijos prezidentė ir Socialinių mokslų kolegijos vadovė Nijolė Skučienė piktinosi, kad nevalstybinės kolegijos, turinčios viešųjų įstaigų statusą, yra ne pelno siekiančios įstaigos, tačiau nuo kitų metų jos privalės mokėti 15 procentų pelno mokestį.
„Mes nebegalėsime taupyti. Taip susidaro didelė atskirtis tarp valstybinių ir privačių kolegijų”, – akcentavo N.Skučienė. Ji taip pat paminėjo, jog nevalstybinė kolegija, norinti teikti naują studijų programą ar specializaciją, privalo parengti sudėtingą verslo planą, kuris nereikalingas valstybinėms mokslo įstaigoms.
Švietimo ministerijos atstovė G.Vėsulaitė tvirtino, kad toks planas yra saugumo garantas stojančiajam, nes jis parodo, ar institucija gebės užtikrinti kokybę. „Nors tai papildomas darbas aukštajai mokyklai, tačiau kartu aiškumas, kad diplomas bus pripažintas”, – tvirtino moteris.
Nusiskundimų kolegijų direktorės pareiškė dėl paraiškų Europos Sąjungos struktūriniams fondams, nes paprastai tokio tipo kolegijoms finansuojama tik 75 procentai projekto išlaidų, kitoms mokslo įstaigoms – 95 procentai ir daugiau. „Mūsų projektas buvo nepatvirtintas ne todėl, kad jis prastas, o dėl pinigų stygiaus”, – aiškino N.Skučienė.
Diplomo nenusipirksi
Aukštesniųjų studijų skyriaus specialistė G.Vėsulaitė teigė, kad Švietimo ministerijos nusiskundimai dėl nevalstybinių kolegijų dar nepasiekė. Tačiau dažnai girdimi atsiliepimai, kad į kolegijas, o dar nevalstybines, įstoja prasčiausiai mokyklas baigę jaunuoliai. „Toks mąstymas yra didžiulė nesąmonė”, – tvirtino Socialinių mokslų kolegijos vadovė N. Skučienė. „Žinoma, visų pirma juk bandoma patekti į valstybės finansuojamas vietas, kurias teikia universitetai ir valstybinės kolegijos. Nepatekę jaunuoliai ateina pas mus. Iš tokių studentų per trejus metus turime kažką „išspausti”, – tikino I.Sabaliauskaitė.
Tačiau, pasak jos, yra iš anksto apsisprendusių jaunuolių, kurie renkasi konkrečią kolegiją ir stoja su gerais pažymiais. A.Lileikienė teigė, kad studentų žinių spragas stengiamasi kompensuoti užtikrinant aukštą studijų kokybės lygį. „Apie penkis procentus mūsų studentų kasmet nutraukia studijų sutartis, nes kai kurie iš jų nepajėgia mokytis toliau”, – kalbėjo Klaipėdos verslo kolegijos direktorė. Skirtinga padėtis yra dieniniuose ir neakivaizdiniuose skyriuose, pastarieji yra žymiai populiaresni ir žmonės čia labiau suinteresuoti mokytis.
Egzistuoja dar vienas, pagalius į neuniversitetinių aukštųjų mokyklų ratus kaišiojantis požiūris, jog privačios švietimo įstaigos – diplomų kalykla, kur už pinigus įgysi išsilavinimą. Pašnekovės paneigė tokią nuostatą. „Tuomet net neapsimoka mokytis, tegu iš karto važiuoja į Kauną”, – prisiminusi paskutinius skandalus šyptelėjo I.Sabaliauskaitė.
„Dėstytojams prieš egzaminą net gėlių neleidžiama imti, apie jokį pirkimą nėra net kalbų”, – kategoriškai nusiteikusi A.Lileikienė. N.Skučienei skaudu girdėti tokias versijas, mat nevalstybinėms kolegijoms ir taip keliami ypač aukšti reikalavimai. „Mes esame daug dirbantys ir mažai uždirbantys”, – tikino ji.
Absolventai paklausūs
Klaipėdos nevalstybinių kolegijų prestižą kelia teigiamas jų absolventų vertinimas. Nenuostabu, kad darbdaviai noriai priima į taikomosios žmogaus veiklos sritį daug praktikos turėjusius studentus, tuo tarpu universitetus baigusių studentų žinios grindžiamos daugiausia teorija. „Tam tikrų studijų programų absolventai tiesiog išgrobstomi. Darbdaviai mums palieka savo telefonus ir prašo, kad sudarytume studentams sąlygas dirbti”, – tvirtino apie tūkstantį studentų turinčios Klaipėdos verslo kolegijos direktorė I.Sabaliauskaitė. Pagal šios kolegijos surengtą apklausą net 58 procentai studentų apie mokymo įstaigą sužinojo iš draugų ir pažįstamų, kurie ten mokosi. „Vadinasi, vyrauja pozityvi informacija”, – džiaugėsi ji. A.Lilieikienė, Vakarų Lietuvos verslo kolegijos direktorė, teigiamus baigusių studentų vertinimus iliustravo pavyzdžiu. „Juk šaudydamas tuščiais šoviniais nežinai, ar pataikei”, – kalbėjo ji.
Priėmimo taisyklės į nevalstybines kolegijas skiriasi. Vakarų Lietuvos verslo kolegijos stojimo nuostatuose įrašyta, kad priimami studentai, kurių brandos atestatų pažymių vidurkis yra ne mažesnis nei septyni balai, tačiau ir turint žemesnį įvertinimą patekti į kolegiją įmanoma. „Toks jaunuolis yra svarstomas, jei matoma, kad jis motyvuotas, mes priimame. Negalima užkirsti kelio į aukštąjį mokslą”, – tvirtino A.Lileikienė.
Eglė Merkytė