Prisiminti progresyviniai mokesčiai

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija siūlo kitame gyventojų pajamų mokesčio mažinimo etape įvesti progresyvinius mokesčius.

Tuo metu analitikai tvirtina, kad Lietuva tokiai mokesčių sistemai dar nėra subrendusi, o pagerinti mažiausiai uždirbančių žmonių padėti esą yra ir kitokių priemonių.

„Didina socialinę atskirtį“

Rytoj profsąjungos Trišalei tarybai pateiks pasiūlymą taikyti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą pajamoms, kurios yra mažesnės nei vienas vidutinis darbo užmokestis, o asmenims, gaunantiems daugiau, palikti galiojantį GPM.

Be to, svarstant GPM mažinimą siūloma kartu spręsti ir neapmokestinamo pajamų minimumo (NPM) padidinimo klausimą.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko Artūro Černiausko teigimu, pirmaeiliuose Vyriausybės darbuose yra numatyta laipsniškai mažinti gyventojų, ypač gaunančių mažas pajamas, mokesčių naštą, tačiau tai nevykdoma.

„Socialinės atskirties mažinimas – vienas iš Vyriausybės programos prioritetų, tačiau gyventojų pajamų mokesčio mažinimas visiems – tai socialinės atskirties didinimas“, – Eltai teigė profsąjungų vadovas.

Anot jo, gaunantieji minimalią mėnesinę algą (MMA), nuo pernai liepos gyventojų pajamų mokestį sumažinus nuo 33 iki 27 proc., šio sumažėjimo beveik nepajuto. Asmenys, uždirbantys minimalų 600 litų atlyginimą, sumažėjus mokesčiams gauna tik 18,6 lito daugiau, tuo tarpu uždirbantiems 4 000 litų pajamos padidėjo 222,6 lito.

Esą pasitaikė ir tokių atvejų, kuomet sumažinus gyventojų pajamų mokestį iki 27 proc. darbuotojų pajamos nepadidėjo. Įmonėse, kuriose darbuotojų algos susideda iš dviejų dalių – MMA ir skatinamųjų priedų – buvo sumažinti skatinamieji priedai.

Prarastų pranašumą

Banko „DnB Nord“ prezidento patarėjas Vadimas Titarenka mano, kad Lietuva dar yra nesubrendusi progresyvinei mokesčių sistemai.

„Tai tikrai yra nebloga priemonė socialinei diferencijacijai mažinti, tačiau yra ir kitokių būdų šiam tikslui pasiekti – minimalios algos didinimas, bendro gyventojų pajamų mokesčio, „Sodros“ įmokų lygio mažinimas“, – sakė V. Titarenka.

Jam antrinantis SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigia, kad geriausi rezultatai mažinant socialinę atskirtį būtų pasiekti derinant NPD didinimą ir GPM mažinimą.

Ekspertai atkreipia dėmesį ir į tai, kad šiuo metu pasaulyje plinta mada atsisakyti progresyvinių mokesčių sistemų.

„Daugelis Vakarų Europos valstybių norėtų sugrįžti prie proporcinių mokesčių sistemų, tačiau, deja, ne daug kas dėl įvairių priežasčių tai gali padaryti. Jei Lietuva įsivestų progresyvinius mokesčius, prarastų nemenką pranašumą“, – teigia G. Nausėda.

Anot V. Titarenkos, jau ir dabar Lietuvoje galiojanti mokesčių sistema yra labai sudėtinga, ją sunku administruoti, nes yra daug įvairių išimčių, landų, lengvatų. Nors pastaruoju metu pagerėjo mokesčių surinkimas, pokalbininko įsitikinimu, progresyvinių mokesčių sistema būtų pernelyg sudėtinga.

„Taip pat tokia mokesčių sistema užkirstų kelią vidurinės klasės susiformavimui. Norint ją įsivesti reikėtų pasiekti bent jau vidutinį Europos Sąjungos gyvenimo lygį“, – dar vieną argumentą minėjo V. Titarenka.

Anot analitikų, jau ir dabar Lietuvoje galioja savotiška progresyvinė mokesčių sistema, mat žmonės, uždirbantys daugiau nei 3 000 litų, sumoka daugiau mokesčių nei analogiškai uždirbantys latviai ir estai.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.