Naujam kvartalui viliamasi atimti dalį marių

Gyvenamajai plėtrai uostamiestyje vis atkakliau veržiantis prie vandens, vien tik prekybos, pramogų bei rekreacine paskirtimi neapsiribos ir bendrovės „Klaipėdos laivų remontas” teritorija, kurioje įgyvendinamas „Jūros vartų” projektas.

Pagal teritorijos detaliojo plano koncepciją senąją perkėlą iškėlus prie Kruizinių laivų terminalo krantinės, dabartinėje jos vietoje numatomi komercinės paskirties pastatai. Savo architektūra jie būtų panašūs į senuosius raudonų plytų sandėlius, kuriuose dabar veikia alaus restoranas „Memelis” ir vyninė „Petit Marseille”.

Gyvenamųjų pastatų kompleksas numatomas palei Danę arčiau marių. Vidutinis pastatų aukštis būtų penki aukštai, o aukščiausia dalis, esanti arčiausiai vietos, kur Danė įsilieja į marias, siektų 8-9 aukštus. Pirmuosiuose gyvenamojo komplekso aukštuose planuojamos komercinės patalpos.

Pasak architektų Snieguolės Stripinienės ir Gintauto Datkūno, toks aukštis pasirinktas atsižvelgiant į istorinę medžiagą – čia 1939 metais stovėjusio P. Lindenau laivų statyklos pastato dalies aukštis ir buvo 8 aukštų dydžio.

Butai, anot G. Datkūno, mėgstantiesiems jūrinį techninį paveldą numatomi ir dabartinėje „Klaipėdos laivų remonto” įmonės teritorijoje arčiau vandens, o arčiau „Baltijos” laivų statyklos išaugtų komercinės paskirties pastatai.

Pasak S. Stripinienės, 1939-1942 metų plane šalia Kruizinių laivų terminalo iš pietinės pusės, kur remontuojami laivai ir yra vanduo, buvo krantas. Jei pavyktų išspręsti juridines problemas, antruoju projekto įgyvendinimo etapu čia galėtų atsirasti į marias iškišta pasivaikščioti skirta platforma.

Rūpesčių architektams kelia šalia elingo ir slipo esančių P. Lindenau laivų statyklos cechų, įtrauktų į nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, pritaikymas. Šie pastatai, anot architektų, ne ypač gražios architektūros, be to, didelio ploto, o prekybos centrų čia daryti nesinori.

Visoje teritorijoje turėtų būti daug viešųjų erdvių, vandens ir žalumos. Vietoje pastato, dabar esančio ties vartais į „Klaipėdos laivų remonto” teritoriją, planuojamas kitas, neužstosiantis vaizdo į piliavietę.

Išnagrinėjus galimybes, kaip būtų galima tvarkyti pačią piliavietę, viena iš jų yra ir pilies atstatymas. Vis dėlto, anot S. Stripinienės, tokie dalykai turėtų būti sprendžiami politikų valia bei surengus žmonių apklausą. Architektai siūlytų atstatyti tik vieną 47 metrų aukščio bokštą. Galėtų atsirasti ir už pylimo pasislėpęs paviljonas, atkurtas bastionų kontūras, o po bastionais eksponuojami čia archeologų aptikti radiniai. Visa piliavietė galėtų būti apjuosta vandeniu. Techninis projektas atkurti daliai fosų jau parengtas.

Į trimis etapais bendrovių „Eika” ir „Achema” sudaryto konsorciumo įgyvendinamą „Jūros vartų” projektą iki maždaug 2015 metų planuojama investuoti apie 350 mln. litų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.