Savaitgalį orai nebuvo šalti, bet vėjuoti. Ypač aštrus pietų rytų vėjas kiaurai skrodė sekmadienį. Atkakliųjų mėgėjų tai neišgąsdino: jų buvo daug ant Kuršmarių ledo. Jie pasidalino tą plotą Juodkrantėje, Preiloje, Nidoje ir Ventės rage. Stintų buvo visur. Tiesa, kibo nevienodai.
Geriausiai sekėsi toliau nuo Klaipėdos nuvažiavusiems. Nidos ledų plotuose mėgėjus ne tik stintos domino. Tarp atvykėlių buvo daug pasiruošusių ieškoti vėgėlių, kurios čia jau pasirodė. Kantriems ir sumaniems ta „medžioklė” pavyko.
Gaudė įvairiomis sistemomis: stintinėmis meškerėmis ir specialiai paruoštomis vėgėlinėmis su spalvotais skrituliais. Masalas, aišku, stinta, užkabinta ant pailginto pavadėlio su didesniu (gali būti dvišakis ar trišakis) kabliuku.
Vėgėles gaudyti su skrituliais galbūt patogiau: juos matai iš toliau, tuo pat metu gali ir stintauti. Griebė vėgėlė masalą, patempė jį, skritulys – ant šono. Bėk prie meškerės ir skubėk traukti laimikį, kuris ir priešinasi, ir nenori lįsti iš eketės.
Menkiausias žvejo neatsargumas ir su vėgėle gali atsisveikinti. Ši žuvis šiuo metu – delikatesas ir žvejo pasididžiavimas. Tiesa, vėgėlės ne taip dažnai kibdavo kaip stintos. Jų ir sugauti galima su saiku. Reikia būti ir drausmingiems, ir padoriems, ir save gerbiantiems žvejams.
Atvykę stintautojai ant ledo šalo iki vėlumos. Kiek pailsėję, kirto eketes anksti rytą. „Specai” sako, kad neblogai kimba auštant. Bet reikia turėti kantrybės ir nesiblaškyti ledo platybėse. Tik veltui laiką sugaiši, na, ir pavargsi eketes gręždamas. Stintos plaukia būriais. Nustojo kibti, palauk, kol kitas būrys prie eketės atsiras. Beje, su vėgėlėmis būna kitaip. Neužkibo per valandą, gręžk eketę kitoje vietoje.
Gausus būrys klaipėdiečių ir atvykusių iš toliau vis atakuoja Ventės ragą. Suprantama, tikimasi solidžių ešerių, vadinamųjų kuprių, kibimo.
Mėgėjai rinkosi vietas įvairiai: vieni susispietė arčiau kranto, kiti, turėdami transportą ir būdami drąsesni, pasidavė toliau link Kaliningrado.
Paaiškėjo, kad geriau sekėsi tiems, kurie eketes išsigręžė 2-2,5 kilometro nuo kranto. Jie ištraukė stintų, kurių toliau žvejoję mėgėjai mažiau prisiviliojo. O kaip su išsvajotais ešeriais? Jie kibo vangiai ir smulkūs. Taigi didelio malonumo atvykėliai nepatyrė.
Buvo apmaudu: kelionė tolima, žvejyba nepigi. Bet svarbiausia – teko kęsti įkyrų ir šaltą vėją. Jis daugelį mėgėjų įveikė ir privertė anksčiau numatyto laiko vynioti meškeres ir grįžti į krantą, ieškoti užuovėjos ir šilumos.
Kokios naujienos iš artimųjų žūklaviečių?
Šeštadienį mėgėjai sugavo ešerių (didesnių ir mažesnių) Danėje ir Kalotėje.
O štai sekmadienį jau taip nekibo. Žinok, žmogau, kas per reikalas. Oras abi dienas buvo panašus, vėjo kryptis – ta pati.
Prognozuojama, kad atėjęs ciklonas užsibus. Oras darganotas, nešaltas. Ledo, kuris pakankamai stiprus, matyt, jis nepaveiks. Bet kaip kibs, sunku prognozuoti.