Seimo Pirmininko pavaduotojas Vydas Gedvilas ragina formuoti nuoseklų, strateginį valstybės požiūrį į sporto klausimus.
Jis mano, kad šiuo metu Lietuvoje rengiamos įvairios programos, skirtos tik tam tikroms siauroms sporto sritims. Anot V.Gedvilo, vieninga sporto politika padėtų išspręsti nemažą dalį sporto problemų, apie kurias jau kuris laikas yra viešai diskutuojama.
V.Gedvilas sako, kad „Lietuvoje reikalinga laiko dvasią atitinkanti nacionalinė sporto strategija.” Šiuo klausimu Seimo vicepirmininkas pasiūlė 2007 m. kovo 26 d. Seime surengti konferenciją „Valstybės sporto politika: problemos ir sprendimo būdai”, kurioje būtų įvertinta Lietuvos sporto būklė ir pateikti pasiūlymai nacionalinei sporto strategijai. Konferencijoje planuojama sutelkti suinteresuotas ir susijusias grupes plataus masto diskusijai apie sporto problemas ir jų sprendimo būdus.
Diskusiją inicijavęs V.Gedvilas atkreipė dėmesį, kad vis garsiau kalbama apie sporto ir judėjimo įtaką sveikatai. Tačiau šalyje vaikai vis mažiau ir mažiau juda, sportuoja ir vis daugiau jų skundžiasi sveikatos sutrikimais – Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, sveikų mokinių nuo 1992 m. per dešimtį metų sumažėjo nuo 56,8 proc. iki 42,4 proc. Taip pat nuolat mažėja sporto mokyklas lankančių mokinių skaičius. Viena iš priežasčių – vaikus nuo judėjimo atgrasanti sporto bazių stoka arba jų vargana būklė (190 Lietuvos mokyklų apskritai neturi sporto salių ir sporto aikštynų). Anot V.Gedvilo, taip „patenkame į užburtą ratą – kuo mažiau sportuojančių – tuo mažiau būsimų garsių sportininkų, čempionų.”
Diskusiją surengti taip pat paskatino garsiausių Lietuvos sportininkų ir trenerių kreipimasis į šalies sporto vadovus, Seimo Pirmininką ir Premjerą 2006 m. pabaigoje. Jie konstatavo, kad po Pekino olimpiados Lietuvos sportas 6-8 metams kris į duobę, nes Lietuvoje neišspręstas didelio meistriškumo jaunių ir jaunimo sportinio rengimo klausimas.