Žemėtvarkininkų kabinetus ir palanges apgulę pretendentai susigrąžinti nekilnojamąjį turtą reikalauja pratęsti žemės reformą bent iki 2010 metų
Kaune neliko žemės, kurią galima būtų sugrąžinti pretendentams, todėl jiems siūloma iki kovo 1 dienos valstybinės žemės pasiieškoti kituose apskrities rajonuose. Į tokią absurdišką situaciją piliečius įstūmė Kauno apskrities žemėtvarkininkai. Už prarastą žemę jie siūlo gyventojams kompensaciją vertybiniais popieriais bei pinigais. Žemės grąžinimą Vyriausybė užsimojo užbaigti iki 2007 metų gruodžio 31 dienos.
Sklypų siūlo ieškotis patiems
Šiomis dienomis Kauno miesto žemėtvarkininkų kabinetai dūsta nuo žmonių apgulties. Vadovaujantis Kauno apskrities viršininko Romualdo Morkevičiaus įsakymu, nuosavybės teises į žemę atkūrę piliečiai privalo iki kovo 1 d. apsispręsti dėl kompensacijos už žemę būdo, nes laisvos žemės nei mieste, nei rajone neliko.
„Laisvos valstybinės žemės Kauno mieste ir rajone visiems neužteks, – sakė R.Morkevičius. – Gyventojams tai pabrėžėme ne vieną kartą, todėl jie privalo kuo skubiau pasiieškoti žemės kituose apskrities rajonuose arba pakeisti kompensavimo būdą.”
Žemę galima atgauti natūra arba pasirinkti kompensaciją vertybiniais popieriais bei pinigais.
Vakar prie Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus tarnautojų kabinetų būriavosi kelios dešimtys žmonių. Dauguma jų iš skyriaus išeidavo nusivylę.
Ragina skubiai apsispręsti
„Valstybė mus dar kartą apgavo”, – sakė ponia Regina. Jai pikta, kad per 13 metų žemėtvarkininkai taip ir neatkūrė nuosavybės į 27 arus Kalniečių mikrorajone.
„Jie vis siūlydavo palaukti, o dabar liepia apsispręsti iki kovo 1 dienos”, – sakė Regina.
Ji piktinosi ne tik nustatytu terminu, bet ir žemės įvertinimu. Jei Regina apsispręstų už žemę atsiimti kompensaciją pinigais, už minėtus 27 arus valstybė jai išmokėtų tik šiek kiek daugiau nei 22 tūkst. Lt. Vertybiniais popieriais įvertinta žemė būtų verta tik 5500 Lt.
Už įvertintą žemę galima gauti kompensaciją akcinių bendrovių „Lietuvos energija”, „Lietuvos jūrų laivininkystė”, „Lietuvos elektrinė” ir TEO LT akcijomis.
Kaip kitą išeitį žemėtvarkininkai moteriai pasiūlė susirasti laisvą žemės sklypą kituose Kauno apskrities rajonuose. „Kur ieškosiu tos žemės, geriau jau pasirinksiu kompensaciją pinigais: vis geriau negu nieko”, – sakė Regina.
Iš valstybės reikalauja teisingumo
Gyventojams labiausiai rūpi, kad už žemę jiems būtų kompensuota teisingai. „Ką darysiu su tais vertybiniais popieriais, kuriuos man pasiūlė?” – klausė ponia Inga. – Jie po kurio laiko tiks tik pakuroms. Jau geriau pasiieškosiu žemės lopinėlio kur nors Jonavos rajone, nei apsispręsiu imti akcijas arba pinigus.”
Vienas hektaras Kaune, į kurį nuosavybė buvo atkurta Ingai, žemėtvarkininkų buvo įvertintas tik 26 tūkst. Lt. „Argi nejuokinga?” – klausė ji.
Kitai pretendentei buvo sunku patikėti, kad už 19 arų sklypą, kuris yra Šilainiuose, ant Milikonių kalno, valstybės tarnautojai pasiūlė tik 700 Lt už arą kompensaciją. Šioje vietoje vienas aras nekilnojamojo turto rinkoje vertas maždaug 20-30 tūkst. Lt.
Be to, apskrities svetainėje internete vis dar skelbiama, kad Kauno rajone yra 4374 ha laisvos žemės. Tačiau gyventojai raginami į Kauno rajoną nė nesidairyti. Visi užkalbinti pretendentai neįsivaizdavo, kaip per kelias dienas jiems susirasti laisvų žemės plotų Jonavos, Raseinių, Prienų ir Kaišiadorių rajonuose.
Spaudžia terminai
Pasak Kauno apskrities vadovo R.Morkevičiaus, duomenis apie laisvą valstybinę žemę galima sužinoti vietos žemėtvarkos skyriuose. Jis pripažino, kad dauguma žmonių iki kovo 1 dienos nesuspės to padaryti.
„Tai nereiškia, kad kovo 1 dieną bus padėtas taškas: žmonės žemės galės ieškoti ir vėliau, – sakė R.Morkevičius. – Bet supraskite ir mus – žemės reformą Vyriausybė pažadėjo baigti iki 2007 metų gruodžio 31 d., todėl ir pasirodė mano minėtas įsakymas, nes reikia spartinti procesą”.
Per 16 nepriklausomybės metų Kaune žemė buvo sugrąžinta tik maždaug 36 proc. pretendentų. Šiuo metu Kauno apskrities viršininko patvirtintoje eilėje susigrąžinti žemę mieste laukia apie 6 tūkst. žmonių.
„Tačiau Kaune projektuotojai gali suformuoti tik apie 1000-1200 sklypų po 6-20 arų, – sakė R.Morkevičius. – Kiek tiksliai yra likę laisvos žemės Kaune, žino tik Kauno miesto savivaldybė.” Jo teigimu, daug kartų ragintas Urbanistikos skyrius nepateikia apskričiai šios svarbios informacijos.
Siūlo pratęsti žemės reformą
Kauno apskrities viršininkas R.Morkevičius „Kauno dienai” pridūrė, kad neseniai rajonų žemėtvarkos skyrių vedėjus jis įpareigojo atlikti tyrimą, ar nepažeidžiant lygiateisiškumo principų buvo sudaromos eilės nuosavybei atkurti.
„Rumšiškių kadastrinėje vietovėje jau nustatėme pažeidimus, kai anksčiau sąraše trisdešimt septintuoju numeriu buvęs pilietis atsidūrė pirmoje vietoje, antrasis smuktelėjo į 13 vietą, o į antrąją pakilo buvęs 58 vietoje. Taip neturėtų būti”, – akcentavo R.Morkevičius. Tyrimą planuojama užbaigti jau kitą savaitę.
Apie neribotą laiką slepiant žemės nuosavybės atkūrimo bylas bei kitus pažeidimus kalbėjo ir vakar Kauno miesto žemėtvarkos skyriuje užkalbinti žmonės. Jie siūlo Vyriausybei pratęsti žemės reformą dar bent iki 2010 metų, nes per skubėjimą gali nukentėti teisėti jų interesai.
Beje, R.Morkevičius jau kreipėsi į Ūkio ir Finansų ministerijas bei Nacionalinę žemės tarnybą siūlydamas inicijuoti piliečių prašymų gauti vertybinius popierius termino pratęsimą iki 2008 m. liepos 1 d. Tačiau tai žemės atkūrimo problemos vis tiek neišspręs.
Nuo 1991 metų Lietuvos piliečiai pateikė 708 tūkst. prašymų (4,98 mln. ha) atkurti nuosavybę į žemę. Iš jų priimta 687 tūkst. teigiamų sprendimų (3,78 mln. ha). Neatkurtos nuosavybės teisės į maždaug 200 tūkst. hektarų.