Pigūs skrydžiai – pirmas dvimiesčio žingsnis, kuriant nacionalinį oro uostą Kaune

Šiandien Kauno oro uoste, Karmėlavoje, vyko antrasis Vilniaus ir Kauno dvimiesčio strateginio planavimo komisijos posėdis ir spaudos konferencija, kur buvo svarstomi ir pristatyti svarbūs abiems miestams klausimai: Kauno oro uosto plėtra, pigių skrydžių bendrovių „Ryanair” ir „Wizzair” atėjimas į Lietuvą bei logistikos terminalų veiklos koordinavimas.
Posėdyje pripažinta didelė Kauno oro uosto reikšmė visam dvimiesčio regiono ekonomikos bei turizmo vystymuisi, nutarta palaikyti ir remti oro uosto plėtros iniciatyvas. Komisija nusprendė dar kartą kreiptis į Susisiekimo ministeriją, kad valstybiniu lygiu būtų pradėta diskusija dėl dvimiesčio strateginio sprendimo – vieningai valdomo Lietuvos oro uosto su terminalais Vilniuje ir Kaune įsteigimo.

Komisija atkreipė dėmesį į puikias Karmėlavos oro uosto galimybes plėstis, svarstė kelias galimas jo plėtros kryptis. Pabrėžta, kad Karmėlavos oro uosto plėtrai svarbi geresnė kelių infrastruktūra, užtikrinanti patogesnį oro uosto susisiekimą su Vilniumi, susiejimas su geležinkelio linijomis, logistikos centrų vystymas, galintis paskatinti krovininių skrydžių gausėjimą. Nuspręsta pritarti bei remti Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) plėtrą, visokeriopai prisidėti pritraukiant investicijas į LEZ, o Vilniaus mieste prioritetine laikyti Vaidotų logistikos centro plėtrą.

Posėdyje aptartas ir abiejų miestų indėlis, skatinant pigius skrydžius iš Karmėlavos. Atsižvelgiant į didelę ekonominę naudą, planuojamą gauti į Kauno oro uostą atėjus pigių skrydžių bendrovėms, abi Savivaldybės ketina prisidėti prie išlaidų skrydžių bei regiono reklamai, taip pat užtikrinti tiesioginį susisiekimą su Kauno oro uostu autobusais.

„Kauno oro uostas pasižymi neribotomis plėtros galimybėmis, todėl dabar turi puikią progą tapti svarbiausiu skrydžių centru Lietuvoje. Prognozuojame, kad pigių skrydžių bendrovių paslaugomis besinaudojantys „oro turistai” Vilniaus ir Kauno dvimiestyje per metus išleistų 36,2 mln. litų”, – planuojamą ekonominę pigių skrydžių naudą Vilniaus ir Kauno miestams komentavo sostinės meras Artūras Zuokas.

Kauno miesto mero Arvydo Garbaravičiaus teigimu, žemų kainų aviakompanijų atėjimas yra paskata smulkiam ir vidutiniam verslui, naujų darbo vietų kūrimui. „Skaičiuojama, kad per dvi dienas mūsų šalyje besilankantis turistas vidutiniškai išleidžia daugiau kaip 900 litų, todėl verslo plėtra regione neabejotinai suaktyvės”, – sakė Kauno meras.

Posėdžio dalyviai taip pat nusprendė sudaryti darbo grupę Kauno oro uosto strategijai sukurti. Į šią darbo grupę būtų kviečiami LR Susisiekimo ministerijos, Vilniaus ir Kauno bei Kauno rajono savivaldybių, Kauno oro uosto, Kauno LEZ atstovai.

Kitas Komisijos posėdis vyks rudenį Vilniuje. Dvimiesčio strateginio planavimo komisiją sudaro dešimt narių: Vilniaus ir Kauno miestų merai bei po keturis savivaldybių Tarybų išrinktus atstovus.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.