Medikė sveikatos žalos atlyginimo prašys iš darbdavio

Slaugytoja buvusį darbdavį – Klaipėdos jūrininkų ligoninę – ruošiasi paduoti į teismą. Moteris nukentėjo darbo metu patekusi į avariją. Ji tikina, kad po šios nelaimės iš kolegų nesulaukusi tinkamo gydymo.

Buvusios Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos sveikatos priežiūros centro slaugytojos Silvos Platakienės problemos prasidėjo 2004-ųjų balandžio 26-ąją.

Nepatenkinta kolegų pagalba

Tądien moteris tarnybiniu greitosios medicinos pagalbos (GMP) automobiliu su visu ekipažu skubėjo padėti ligoniui.

Pacientą vežant į gydymo įstaigą Palangoje įvyko avarija. GMP komandos vairuotojo Edmundo Karpavičiaus vairuojamas „Hyundai” į sankryžą įvažiavo su įjungtais garsiniais ir šviesos signalais, tačiau degant raudonam šviesoforo signalui.

Po susidūrimo su mikroautobusu „Volkswagen LT-35” stovėjusi bei iš kitos avarijos vežtam jaunuoliui padėti bandžiusi S. Platakienė buvo parblokšta mašinos viduje ir trumpam neteko sąmonės.

Tuoj po įvykio slaugytoja pateko į Klaipėdos jūrininkų ligoninę.

„Po apžiūros man pasiūlė pasirašyti lapą, kad nuo gydymo atsisakau, bei keliauti namo. Aš nesutikau – kolegoms sakiau, kad nežinau, kaip jausiuosi ryte. Toliau buvau gydoma Palangos ligoninėje, nors, paaiškėjo vėliau, man reikėjo profesionalesnės pagalbos.

Man 40 metų, o aš greitai galiu nebematyti. Po avarijos pablogėjo regėjimas, blogiau girdžiu. Man pripažinta potrauminė liga – nervotropija”, – tikino S. Platakienė.

Darbe – tik priekaištai

Anot jos, darbdaviui teko pripažinti, jog moteris nukentėjo darbe.

„Grįžus į darbą manęs laukė nemalonumai. Iš vietos vadovų išgirdau: „Visi medikai dėl tavo elgesio pakraupę”. Atsakiau, jog dėl avarijos iškeltoje byloje esu pripažinta nukentėjusiąja, ir paklausiau, kodėl, kaip darbuotoja, nebuvau apdrausta. Gavau atsakymą, jog galėjau pati apsidrausti.

Nuo tada mano darbas buvo kruopščiai sekamas ir vertinamas. Atleisti suradus pretekstą manęs nepavyko. Pernai lapkritį iš darbo išėjau dėl pablogėjusios sveikatos. Man nustatytas 80 proc. nedarbingumas”, – sakė S. Platakienė.

Tiek Palangos miesto apylinkės, tiek Klaipėdos apygardos teismai dėl avarijos kaltu pripažino GMP vairuotoją E. Karpavičių.

„Nuo pat teismų pradžios samdžiausi advokatę bei jai buvau patikėjusi visus reikalus. Planavome prisiteisti apie 10 tūkst. litų moralinės žalos bei atlyginimą už vaistus, tačiau civilinis ieškinys netikėtai dingo. Taip ir likau be nieko”, – sako buvusi slaugytoja.

Pirma byla

Šiuo metu advokatas Kęstutis Čilinskas moters prašymu ruošia dokumentus naujam teismo procesui. Sulaukusi medicinos audito išvadų medikė planuoja teismui apskųsti buvusį darbdavį – Klaipėdos jūrininkų ligoninę – dėl netinkamai jai suteiktų gydymo paslaugų.

„Spėju, kad būsiu pirmoji medikė, kuri prašo žalos atlyginimo už sveikatos sutrikdymą iš buvusių darbdavių. Ne atlygis, o netinkamai besielgiančių gydytojų darbo įvertinimas svarbiausia. Net nekalbu apie žmoniškumą. Po avarijos man nebuvo pasiūlyta net labdarai gautų vaistų, o aš auginu du vaikus”, – pasakojo S. Platakienė.

„Man dar neteko girdėti atvejo šalyje, kad medikas prašytų sveikatai padarytos žalos atlyginimo. Paprastai jais tampa kitų profesijų atstovai”, – „Vakarų ekspresui” sakė ir K. Čilinskas.

Apdrausti vėliau?

Pasak advokato, 2004-aisiais jau galiojo įstatymas, raginantis gydymo įstaigas draustis nuo nelaimingų atsitikimų darbe. Deja, medikai to nedarė motyvuodami, jog nėra lėšų.

Nuo pernai Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoju Palangos priežiūros ir reabilitacijos centrui dirbantis Juozas Jankauskas sakė negalintis nieko pasakyti apie ankstesnius įvykius: „Žinau tiek, kad dabar greitosios medicinos pagalbos darbuotojai yra apdrausti.”

Buvusiai S. Platakienės darbovietei 2004-aisiais vadovavęs Remigijus Kirstukas, dabar einantis Palangos miesto mero pareigas, teigia, kad tuo metu greitosios medicinos pagalbos darbuotojai nebuvo apdrausti. Tai padaryta vėliau.

Tuo metu Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovas Jonas Sąlyga teigia, kad visi darbuotojai dar 1999 metais buvo apdrausti nuo nelaimingų atsitikimo darbe, todėl S. Platakienė išmoką dėl nelaimės neva galinti gauti paprasčiausiai kreipdamasi į „Sodrą”.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.