Rezultatyviausiai žaidėjai Lietuvos nebeužtenka

Daugiausia įvarčių šių metų Lietuvos moterų rankinio lygoje pelniusi Vilniaus „Eglės/Šviesos” lyderė Laima Bernatavičiūtė vasarą kels sparnus į užsienį

Lietuvos moterų rankinio lygos lyderė Vilniaus „Eglė/Šviesa” kitą sezoną nebeturės geriausios savo žaidėjos. Laima Bernatavičiūtė kol kas intensyviai treniruojasi Vilniuje, tačiau kitą sezoną ketina jėgas išbandyti užsienio klube.

Komandos lyderė

„Eglės/Šviesos” vyriausiasis treneris Juozas Žala džiaugiasi turėdamas šią 21 metų rankininkę savo komandoje. „Ji yra labai kovinga. Be to, mato, kad tai profesionalus sportas, ir pati darosi profesionali. Laima daug dirba, jos raginti nereikia. Laima mato perspektyvą ir apie save galvoja kaip apie profesionalią sportininkę”, – savo auklėtinę apibūdino J.Žala.

Treneris džiaugėsi ir L.Bernatavičiūtės universalumu. „Ji žaidžia atsitraukusi, pusiau dešiniame krašte, bet yra universali, gali žaisti centre. Laima gali prisiimti visą atsakomybę ir „ištraukti” komandą sunkiu momentu, – pabrėžė J.Žala. – Laima – tikra komandos lyderė. Vasarą vykusiame pasaulio studentų čempionate ji vienintelė tempė komandą. Ten iškovojome trečiąją vietą. Šiais metais į moterų rinktinę atvyko tik 2 legionierės, todėl ir nacionalinėje komandoje ji buvo viena lyderių.”

Per žemas lygis

L.Bernatavičiūtė kiekvieną savaitę treniruojasi bent po 5 kartus, o savaitgaliais žaidžia rungtynėse, bet apgailestauja, kad Lietuvoje nėra rimtų konkurenčių jos komandai. „Lietuvos moterų čempionato lygis yra žemas, daugumoje komandų žaidžia labai jaunos žaidėjos, todėl mūsų komandai nėra pasipriešinimo. Pernai priešinosi sostinės „Eastcon AG” ekipa, bet ir ji šiemet nebesipriešina. Žemiau esančios komandos tik tarp savęs atkakliau kovoja. Net žaisti nelabai įdomu, – pažymėjo L.Bernatavičiūtė. – Kai laimime, nėra didelio azarto ar džiaugsmo, kad laimėjai. Išeini kaip po eilinių varžybų. Tačiau atsipalaiduoti neišeina, nes to neleidžia treneriai. Jie visą laiką reikalauja ne kiekybės – kuo daugiau įvarčių, bet žaidimo kokybės.”

Lietuvos moterų rankinio lygį silpnina ypač mažos klubų finansinės galimybės. „Visos geros žaidėjos yra išvykusios į užsienį, nes jas vilioja pinigai, geros sąlygos, aukštesnis žaidimo lygis. Lietuvoje žaidėjoms gal trūksta motyvacijos, – teigė rankininkė. – Jei tiek daug gerų Lietuvos rankininkių nebūtų išvykusios į užsienį, šalies čempionatas būtų gana stiprus.”

Klubui – didelė netektis

Šiais metais L.Bernatavičiūtė Vilniaus pedagoginiame universitete baigia kūno kulūros bakalauro studijas, bet jau yra nusiteikusi vykti į užsienį. „Ja domisi Norvegijos, Vengrijos, Prancūzijos klubai, bet konkrečiai dar nesusitarta. Laimos išėjimas komandai bus didelė netektis, – pažymėjo J.Žala. – Bandėme įkalbinti, kad dar mokytųsi, bet Lietuvos čempionate ji netobulės. Kai su komanda buvome turnyre Rusijoje, ji visai kitaip atrodė aikštelėje, suprato, kad tikrai vyksta rimta kova, o per Lietuvos čempionato rungtynes kartais atsipalaiduoja. Tačiau pastaruoju metu pradėjo žaisti rimčiau.”

Pačią sportininkę labiausiai vilioja Prancūzija. „Kol kas nežinau, kur vyksiu, nes variantų ir pasiūlymų yra nemažai, apie 10 šalių klubai man siūlo kontraktus. Tačiau arčiausiai širdies yra Prancūzija. Išvažiuoti reikia, nes čia pasilikus nebetobulėsi, tik stovėsi vietoje”, – sakė L.Bernatavičiūtė.

Sportininkė ir nori, ir bijo išvažiuoti. „Aišku, bijau, nes nėra jokių garantijų, kad ten bus geriau”, – teigė L.Bernatavičiūtė.

Kol kas – tik rankinis

L.Bernatavičiūtė yra ir viena Lietuvos moterų rankinio rinktinės lyderių. „Į rinktinę atvyko tik dvi užsienyje žaidžiančios rankininkės, kitos atsisakė, nes Lietuvos rankinio federacija neturėjo lėšų kelionės išlaidoms apmokėti. Tad visos kitos merginos buvo iš Lietuvos. Visos pažįstamos, todėl visai smagu žaisti rinktinėje”, – sakė rankininkė.

Dėl savo vietos rinktinėje L.Bernatavičiūtė yra tikra. „Labai daug priklauso nuo rinktinės trenerio. Kai treneris buvo kitas, kildavo abejonių, o dabar rinktinę treniruoja mūsų klubo treneris, tad žinau, kad jis manimi pasitiki”, – teigė sportininkė.

Rankiniu mergina susidomėjo tik išbandžiusi keletą kitų sporto šakų. „Sportuoti pradėjau ketvirtoje klasėje. Prieš pradėdama lankyti rankinio treniruotes mokykloje išbandžiau daug sporto šakų. Su drauge nuėjau į rankinio į treniruotes, patiko ir „užsikabinau”, – sakė L.Bernatavičiūtė. – Mūsų pirmoji trenerė buvo labai geras žmogus, vykdavome į varžybas, man tai patiko, tad likau rankinyje.”

Kol kas rankininkė galvoja tik apie savo mėgstamą sporto šaką ir su ja sieja savo ateitį. „Artimiausius penkerius metus nelabai įsivaizduoju savo gyvenimą be rankinio. Dalį mano gyvenimo rankinis bus vienas svarbiausių dalykų, žinoma, kol sveikata leis. Jeigu viskas bus gerai, planuoju profesionaliai sportuoti, žaisti kuriame nors užsienio klube ir iš to gyventi, – teigė L.Bernatavičiūtė. – O ar ateityje būsiu trenere, dar tiksliai nežinau, bet šios galimybės tikrai neatmetu.”

Sportininkė išdavė ir vieną savo svajonę, susijusią su rankiniu. Tik apgailestavo, kad turbūt nelemta jai išsipildyti. „Kalbėjau kartą su draugais ir sakiau, kad mano viena didžiausių svajonių nuvykti į olimpiadą. Bet greičiausiai nuvyksiu tik pažiūrėti, nes artimiausiu metu tikrai nenusimato galimybių, kad Lietuvos rinktinė ten žais”, – sakė L.Bernatavičiūtė.

Dėstytojai nuolaidų nedaro

Ketvirtame kurse studijuojanti mergina stengiasi suspėti visur: sportuoti ir mokytis. „Mokslą ir sportą suderinti kol kas sekasi, tik kai būna treniruočių stovyklos ar varžybos, praleidžiu paskaitas. Vėliau tenka atidirbti, nes universitete dėstytojai jokių nuolaidų man nedaro, – pabrėžė L.Bernatavičiūtė. – Nežiūri, ar tu geras sportininkas, ar prastas. Pedagoginiame universitete turi atidirbti, ir viskas. Negaunu jokių nuolaidų. Treneris taip pat nėra atlaidus, sako, kad turime viską suspėti padaryti – sportuoti ir mokytis.”

Laisvo laiko sportininkė daug neturi, tad stengiasi jį išnaudoti skirdama draugams. „Jei pasitaiko daugiau laisvų dienų, visada stengiuosi susitikti su giminėmis, draugais. O mano vaikinas dėl užimtumo nepyksta, jis – taip pat sportininkas, tad viską supranta ir pats domisi rankiniu. O koks jo vardas – nesakysiu”, – slapukavo L.Bernatavičiūtė.

Rankiniu domisi ir visa sportininkės šeima. „Kai būna mano varžybos, artimieji visada žiūri televizorių, laikraščius skaito. Seniau labiausiai iš šeimos narių sportu domėdavosi mama, o dabar ji išvykusi į užsienį, tad nebeturi tokios galimybės”, – sakė L.Bernatavičiūtė.