Pramoninėje teritorijoje prie Jono kalnelio jau imta griauti senus pastatus. Dar šių metų pabaigoje čia tikimasi pradėti statyti naują gyvenamosios ir komercinės paskirties kvartalą preliminariu „Malūnų kalvos” pavadinimu.
Gluosnių gatvėje 9 ir 11 esančioje teritorijoje, kurią yra įsigijusi Norvegijos investicinė ir nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Verdispar”, stovi 30 pastatų, iš kurių 10 priklauso uostamiesčio Savivaldybei.
Pasak bendrovės „Verdispar Project Development” rinkodaros ir pardavimo direktoriaus Audriaus Valatkevičiaus, juos nugriauti ir teritoriją išvalyti planuojama per 3 mėnesius. Tai atsieis per 5 mln. litų.
Šioje 5,4 hektaro ploto teritorijoje numatoma pastatyti 50 tūkst. kvadratinių metrų ploto gyvenamosios ir apie 10 tūkst. – komercinės paskirties pastatų. Kavinukes ir panašias komercines patalpas planuojama įrengti palei sutvarkytą Danės krantinę.
Pagal bendrovės „Andrijauskas ir partneriai” rengiamą projektą teritorijoje iškils skandinaviškos koncepcijos ir standartų pastatai. Detaliajame plane, kuris dar rengiamas, turėtų būti numatyta ne tik nauja per kvartalą nutiesta gatvė, bet ir vieta tiltui per Danę.
Į minėtą teritoriją per artimiausius penkerius metus numatoma investuoti beveik 260 mln. litų.
Manoma, kad šioje teritorijoje pirmosios gyvenvietės – Malūnų kalnas ir Pelenynas – buvo įkurtos XVI amžiaus pabaigoje. Malūnų kalne buvo pastatyti pirmieji Klaipėdos vėjo malūnai. Didelis vėjo malūnas dar veikė ir po Antrojo pasaulinio karo, o iki šiol teritorijoje yra išlikę grūdų sandėliai.
XVIII amžiuje susiformavęs Pelenynas tokiu vardu buvo pavadintas dėl čia 1771 metais įsteigto potašo fabriko – pirmojo chemijos pramonės fabriko krašte.
XIX amžiaus pradžioje prie marių bei pilies, taip pat ir Pelenyne, buvo pradėti statyti nauji sandėliai. 1854 metais viename iš jų kilus gaisrui ši Klaipėdos dalis sudegė.
Greta esančiuose gynybiniuose grioviuose ir kanaluose klaipėdiečiai įsirengdavo čiuožyklas, o 1924 metais čia atsirado ir pirmosios ledo ritulio aikštelės.