Lietuvos gyventojai mano, kad yra labiau taupūs, negu išlaidūs, turi atliekamų pinigų, tačiau juos investuoja neracionaliai. Daugiau kaip 51 proc. gyventojų dažniausiai neišleidžia visų per mėnesį gautų pajamų. O 43 proc. gyventojų jau galėtų naudotis vertybinių popierių rinkos galimybėmis – jiems kas mėnesį po būtinųjų išlaidų lieka daugiau kaip 50 litų.
Tyrimą 2006 m. gruodžio mėnesį atliko Lietuvos ir Didžiosios Britanijos įmonė „Baltijos tyrimai”.
Tačiau tik trečdalis gyventojų turi įprotį reguliariai iš gaunamų pajamų atidėti santaupoms.
„Per pastaruosius 3 metus išmokome skolintis, supratome elementarią tiesą – kam taupyti keliolika metų, jei geidžiamą daiktą galime turėti dabar. Manau, kad pats laikas išmokti racionaliai taupyti, patiems pasirūpinti savo ir vaikų ateitimi, o Komisija gali atlikti savotiško mokytojo vaidmenį,” – sakė Vaidas Cibas, Komisijos pirmininko pavaduotojas. Tyrimas rodo, kad gyventojai dar nesupranta, kas yra infliacijos rizika, kad taupant ilgai ir nuosekliai, galima taupyti ir po truputį.
„Vienas iš asmeninių finansų valdymo pagrindų yra turėti sutaupius nuo 3 iki 6 mėnesių būtinųjų išlaidų, kad būtų galima išgyventi, jeigu šeimos pajamos staiga ir ženkliai sumažėtų. Šį nenumatytų atvejų rezervą kartu su gyvybės draudimu ar sveikatos draudimu Jums patartina turėti dar prieš nusprendžiant investuoti.” – akcentavo Karolina Kriščiukaitytė, Prekybos priežiūros skyriaus vedėja. Tačiau tyrimo rezultatai negailestingi: ženkliai nukritus šeimos pajamoms, 34 proc. gyventojų nepragyventų ir mėnesio. Šešis ir daugiau mėnesių galėtų pragyventi 14 proc. gyventojų.
31 proc. gyventojų laiko santaupas namuose, dar 34 proc. turi indėlį banke, o trečia pagal populiarumą investicija yra nekilnojamasis turtas – 11 proc. Gyventojai linkę ir toliau manyti, kad šios investicijos priimtiniausios. Pirmieji taupymo būdai yra neracionalūs, kadangi dėl infliacijos prarandama perkamoji galia, o investicijos į nekilnojamąjį turtą yra rizikingos, jau nekalbant apie tai, kad reikia turėti daug lėšų.
2006 m. pabaigoje III pakopos pensijų fondų dalyvių buvo 20 tūkst., į investicinius fondus (tiek lietuviškus, tiek užsienio) investavo apie 30 tūkst. dalyvių. „Džiugu, kad vis daugiau lietuvių pasirenka šį racionalų investavimo būdą: lėšos patikimai diversifikuotos, investicijoms nebūtina skirti didelių sumų.” – sakė K. Kriščiukaitytė.
Kad paprastais pavyzdžiais ir akivaizdžiai parodyti, kokios gali būti taupymo galimybės bei koks yra infliacijos poveikis turimoms lėšoms, Komisija sukūrė tris investuotojams skirtos skaičiuokles. Kuriant skaičiuokles, buvo siekiama, kad jos būtų paprastos ir suprantamos. Investicijų augimo skaičiuoklė padės tiems, kurie nori įvertinti, kokią pinigų sumą sukauptų pagal pasirinktą taupymo planą. Kita skaičiuoklė, atvirkščiai, parodys, kiek reikėtų periodiškai investuoti, kad būtų sutaupyta norima suma. O infliacijos skaičiuoklė įvertins, kiek jūsų lėšos bus vertos po 10 ar 20 metų, palyginus su šiandienos verte.
Pasak V. Cibo, Vertybinių popierių komisija ir toliau skleis pagrindines tiesas, susijusias tiek su asmeninių finansų valdymu, tiek su investavimu. Šiemet daug dėmesio bus skiriama, kad Lietuvos gyventojai suprastų, kodėl ir kaip reikia taupyti pensijai.