Lietuva – viena iš nedaugelio Europos šalių, kur kraujo donorams iki šiol mokama.
Vakarų Lietuvos kraujo donorų asociacijos surengtoje konferencijoje „Neatlygintinos donorystės svarba” savo žiniomis apie kraujo davimą pasidalino ir garbus svečias – tarptautinės kraujo donorų federacijos prezidentas Nilsas Mikelsenas.
Prezidentas, papasakojęs apie kraujo aukojimą jo gimtojoje Danijoje bei kitose Europos šalyse, pabrėžė, kad Lietuva senajame žemyne viena iš nedaugelio šalių, kuriose už donacijas vis dar yra mokama.
„Pavyzdžiui, Danijoje kraujo atsargų yra 100 kartų daugiau nei Bangladeše, kur jo paklausa tikrai didesnė. Neatlygintinai gautas kraujas visada būna saugesnis. Mano gimtojoje Danijoje iš 365 tūkstančių kraujo maišelių tik vienas būna užkrėstas. O ŽIV, hepatito B ir C ar sifiliu užkrėstas kraujas, ženkliai dažniau pasitaiko donacijose, už kurias buvo sumokėta” – kalbėjo N. Mikelsenas
Jis pridūrė, kad kraujas negali būti pasipelnimo šaltinis nei davėjams nei įstaigoms, priimančioms klientus.
„Labai svarbu donorystę populiarinti jaunimo tarpe. Juk jie turi daugiausiai idėjų bei entuziazmo. Ir jei pats negali duoti kraujo, tai šiam svarbiam tikslui skirk savo jėgas. Jausmas, kad esi reikalingas ir gali pagelbėti kitiems yra nuostabus ir gerus darbus skatina pakartoti”, – kalbėjo N. Mikelsenas.
1996 metais vienu neatsakingu valdžios žmonių žingsneliu buvo sugriautas neapmokamos donorystės idėja. Įteisinus mokamą kraujo davimą, šis garbingas aktas virto gėdingu veiksmu.
Už pinigus kraują parduodavo alkoholikai bei asocialūs asmenys, kurie būdavo suinteresuoti nuslėpti įvairias ligas, perduodamas kraujo perpylimo metu.
Tik labai didelėmis įvairių organizacijų bei pavienių žmonių pastangomis, vykusiomis akcijomis bei informacijos teikimu neapmokamų donacijų skačius palaipsniui didėja. 2015 metais neatlygintina kraujo donorystė turi būti įteisintina įstatymais.
Vakarų Lietuvos kraujo donorų asociacijos pirmininkė Loreta Bosienė tikino, kad akcijų ir konferencijų tikslas – ne tik pasidalyti sukaupta patirtimi, bet ir į nemokamą kraujo aukojimą įjungti miesto visuomenę ir politines organizacijas.