Premjero Gedimino Kirkilo siūlymą Baltijos valstybėms vienu metu įsivesti eurą analitikai vertina nevienareikšmiškai. Vieni sako, kad skirtingi šalių infliacijos rodikliai neleidžia to daryti, kiti – kad laikui bėgant jie supanašės.
Šią savaitę viešėdamas Estijoje ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas užsiminė, kad siekti narystės euro zonoje trims Baltijos valstybėms vertėtų kartu, juoba kad trijų šalių ekonominė padėtis yra panaši. Šiam siūlymui pritarė ir Estijos premjeras Andrusas Ansipas.
Toks politikų pareiškimas nustebino ekonomikos ekspertus, nes jie įsitikinę, kad narystė euro zonoje priklauso nuo konkrečios šalies laimėjimų.
„ES nuolat pabrėžia, kad euro zonos plėtra – ne politinis, o ekonominis projektas, ir čia šalys vertinamos pagal objektyvius kriterijus, o jų interpretacija nesikeičia daug metų. Panašaus pobūdžio politiniai susitarimai prieštarauja priimančio klubo dvasiai”, – sako Raimondas Kuodis, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius.
Be prasmės
Kuodis teigia nematąs galimybių, kaip būtų galima praktiškai realizuoti tokį šalių susitarimą. „Ar jis reikštų, kad turime laukti, kol su didžiausiais iššūkiais susidurianti šalis atitiks kriterijus, – svarsto Kuodis. – Nežinia, ar belaukiant pačių padėtis nepablogės.”
Nacionalinę valiutą pakeisti euru trims Baltijos šalims labiausiai trukdo pernelyg didelė infliacija, o kitus eurui įvesti būtinus kriterijus šalys atitinka. Tačiau ir infliacijos lygis valstybėse skiriasi – štai pastarųjų dvylikos mėnesių infliacija Lietuvoje siekė 4 proc., Estijoje – 5,1 proc., o Latvijoje – net 7,1 procento.
„Lietuva kitoms valstybėms nebent galėtų patarti, kokių klaidų nedaryti, kad jos būtų priimtos į euro zoną. Mus visi pirštais bado, kad buvome pirmoji valstybė, kuriai neleista įsivesti euro”, – sako Vilija Tauraitė, SEB Vilniaus banko vyriausioji analitikė.
Rodikliai gali supanašėti
Banko „DnB Nord” vyriausiojo analitiko Rimanto Rudzkio manymu, gerokai didesnę infliaciją turinti Latvija – susitarimui ne kliūtis. Jis įsitikinęs, kad 2009 metais į euro zoną Lietuva nepateks. Anot pašnekovo, jei Lietuva šį siekį mėgins įgyvendinti 2011-2012 metais, visai gali būti, kad latvių rodikliai jau atitiks Mastrichto kriterijus.
Todėl Rudzkis nelinkęs smarkiai kritikuoti ministro pirmininko sumanymo. „Kaip koordinuoti pastangas, kad ekonominiai rodikliai judėtų norima linkme, suvokti sunkiau. Tačiau yra ne tik ekonominių, bet ir politinių aplinkybių. Mastrichto kriterijus galima interpretuoti – Baltijos valstybėms bendrai ginčytis su EK būtų lengviau”, – kalba Rudzkis.
Be to, analitiko manymu, derinant veiksmus Baltijos šalių politikams būtų paprasčiau įtikinti piliečius, kad nepopuliarūs sprendimai, tarkime, atlyginimų didinimo apribojimas, – teisingas pasirinkimas. Prireikus kaip pavyzdį būtų galima rodyti kaimyninę šalį.