Nepastebimai prabėgo treji metai, kai, Seime priėmus Energetikos įstatymą, Lietuvoje pradėjo egzistuoti elektros rinka. Šios vienos svarbiausių energijos tiekimo sistemos vadovų teigimu, esminiai elektros rinkos principai yra sąžininga konkurencija, patikimumas ir sąžiningumas, rinkos dalyvių lygiateisiškumas. Nacionalinėje elektros rinkoje elektra perkama tiesiogiai iš gamintojų arba per rinkos operatorių. Šiuo metu mūsų šalies gamybos sektoriuje veikia 6 registruoti rinkos dalyviai: VĮ Ignalinos AE, AB Lietuvos elektrinė (veikia Elektrėnuose), „Vilniaus energija”, „Kauno energija”, „Klaipėdos energija” ir „Mažeikių elektra”.
Vieniems džiaugsmas, kitiems pyktis
Energetikos įstatymas taip pat primena, kad jau po 2010-ųjų visi šalies fiziniai bei juridiniai asmenys galės gauti laisvojo vartotojo statusą, t.y. teisę laisvai pasirinkti energijos tiekėją. Iki to laiko tikimasi, kad Lietuvoje prie energijos gamybos sistemos aktyviai prisijungs ir alternatyvių energetikos šaltinių tiekėjai, gaminsiantys elektrą vėjo jėgainėse bei hidroelektrinėse. O kol kas absoliučiai daugiausia šilumos ir elektros energijos gaunama iš atominės energetikos.
Alytaus regione kasmet plečiami arba atnaujinami elektros perdavimo linijų tinklai, kiti strategiškai svarbūs energetikos objektai. Veik visi gyventojai, įmonės bei organizacijos patikimai aprūpinti elektros energija, tačiau ši gerovė, pasirodo, kai kam teikia ne tik džiaugsmo, bet ir rūpesčių. Ne vienas rajono ūkininkas ar žemę atgavęs savininkas pastaruoju metu neretai priekaištauja, kad jų teritorijose pristatyta tiek elektros stulpų, kad neįmanoma dirbti žemės. Negana to, pasak kai kurių žemę atgavusių savininkų, tie stulpai gryna bėda – gadina ir darko kraštovaizdį, trukdo plėsti statybas. Be to, žemė, esanti po elektros tinklais, dėl padidinto pavojingumo zonos tampa tiesiog beverte, todėl daug žemdirbių, žemės savininkų patiria didžiulius nuostolius, o valstybė net nesirengia jų atlyginti…
Apie šias negeroves pakalbintas AB Rytų skirstomųjų tinklų (ši bendrovė aptarnauja ir Alytaus regioną – K.P.) Elektros tiekimo direktorius Saulius Kasparavičius patvirtino, kad už tai valstybė nenumato jokių kompensacijų. Antra vertus, pasak pašnekovo, AB Rytų skirstomieji tinklai visada stengiasi ieškoti įvairių būdų ir priemonių sumažinti neigiamą energetikos objektų įtaką gyventojams bei aplinkai. „Eksploatuodama elektros įrenginius, bendrovė griežtai vadovaujasi mūsų valstybės prisiimtais tarptautiniais aplinkosaugos konvencijos, Europos Sąjungos direktyvų, kitais aktais bei įstatymais. Statydami ir rekonstruodami energetikos įrenginius, visad užtikriname, kad išmetamų į atmosferą, gruntą ar vandens telkinius teršalų koncentracija neviršytų didžiausios leistinos normos, o triukšmo, elektrinio bei magnetinio lauko intensyvumas nebūtų aukštesnis už leistiną ribinį lygį”, – teigė S.Kasparavičius.
Nepripažįsta jokios savivalės
Kai kuriems ūkininkams, žemės savinininkams pastaruoju metu vienu papildomu rūpesčiu bei galvosūkiu tapo Rytų skirstomųjų tinklų kas mėnesį atsiunčiamos sąskaitos už elektros energijos rodmenų nurašymą. Energetikai sąskaitoje už šią paslaugą reikalauja sumokėti 200 litų. Negana to, norintieji atsiskaityti už šią paslaugą, turi vykti į pačią įmonę, ten lūkuriuoti eilėje ir taip gaišti brangų laiką.
Kai kurių pakalbintų žemės savininkų nuomone, tokia monopoliškai besitvarkančių ir tik sau, bet ne vartotojams palankesnius įstatymus pasitvirtinančių energetikų veikla nėra toleruotina. Taip jie sugeba gauti netgi jiems nepriklausančių pinigėlių… Beje, ne vieno ūkininko ar žemę atgavusio savininko sodyboje yra įrengtos sporto arba pramogų aikštelės, kuriomis jie dažnai net nemokamai leidžia naudotis vietos gyventojams.
Rytų skirstomųjų tinklų Regionų skyriaus direktorius Jonas Šlaičiūnas tikino, jog su panašiomis bėdomis į bendrovę neretai kreipiasi gyventojai iš įvairių šalies kampelių. Direktoriaus teigimu, energetikai jokiu savavaliavimu neužsiimą ir jokių neuždirbtų pinigų neimą… „Su fiziniais ir juridiniais asmenimis įmonė yra sudariusi sutartis ir vartotojai patys turėtų žinoti, kaip ir kokiu būdu jiems geriau atsiskaityti už energiją. Jeigu pas mus atvyksta patys gyventojai, mes jiems išrašome sąskaitas faktūras, kuriose ir nurodyta sumokėta pinigų suma. Tai yra mūsų bendrovės valdybos patvirtintas nurodymas ir čia jokios savivalės nėra”, – teisinosi J.Šlaičiūnas.
Įsigaliojo nauja atsiskaitymo tvarka
Pašnekovas priminė, jog ką tik, nuo liepos 1 d., įsigaliojo visiškai naujas atsiskaitymo už elektrą būdas. Bendrovė gyventojams siūlo paprasčiausią ir patogiausią – tiesioginį debetą. Taip gyventojai gali atsiskaityti ne tik už telekomunikacines paslaugas, būsto paskolos ar gyvybės draudimą, bet ir už elektrą.
„Tai vienas racionalesnių pasiūlymų – gyventojai taip gali sutaupyti daug laiko, pinigų, jiems nereikia kiekvieną mėnesį pildyti atsiskaitymo knygelių, ilgokai lūkuriuoti eilėse. Net ir užmaršiausi klientai nebeturės rūpesčių, jeigu savo banke ar bendrovės klientų aptarnavimo skyriuose pasirinks šį pigiausią atsiskaitymo būdą. O tai labai paprasta – tereikia savo banko sąskaitoje turėti pinigų ir kiekvieną mėnesį nuo kliento sąskaitos bankas atskaitys vienodą pinigų sumą”, – sakė pašnekovas.
Ši suma, pasak J.Šlaičiūno, skaičiuojama per paskutinius 12 mėnesių su vartoto elektros kiekio vidurkį padauginus iš taikomo tarifo. Pavyzdžiui, jei šeima per metus suvartoja 1500 kilovatvalandžių (kwh) elektros ir atsiskaito vienkartiniu tarifu – 0,31 Lt, tai kiekvieną mėnesį bankas nuo jo sąskaitos nuskaitys 38,75 Lt už 125 kwh (1500 kwh: 12 mėn. = 125 kwh).
Be to, kartą per metus Rytų skirstomieji tinklai apmokėtą elektros kiekį sulygins su suvartotu faktiškai. Jei bus nustatyta, kad vartotojas sumokėjo už elektrą daugiau nei sunaudojo, ateinančių metų mokesčiai bus sumažinti permokėta suma, o jei priešingai – šis mokestis bus padidintas. Kiek tiksliai reikės mokėti kiekvieną mėnesį, gyventojai galės sužinoti apsilankę bendrovės klientų aptarnavimo skyriuose ar paskambinę telefonu.
Tiesioginio debeto būdu, pasak J.Šlaičiūno, jau gali atsiskaityti smulkiosios ir vidutinės įmonės, organizacijos, kurioms reguliariai pateikiamos sąskaitos. Pašnekovas priminė dar vieną naujovę įmonėms bei įstaigoms – galimybę deklaruoti skaitiklių rodmenis internetu. Energijos tiekimo bendrovės interneto svetainės adresas – www.rst.lt/klientams.
„Be abejo, pastebėjome tam tikrų skirtumų tarp miestų ar kaimų gyventojų atsiskaitymo būdų. Deja, miestiečiai yra bene užmaršiausi ir dažnai neturi laiko stoviniuoti eilėse bankuose ar mūsų bendrovės aptarnavimo skyriuose, todėl neretai jie atsiskaito internetu. O kaimiškų vietovių gyventojai dažniausiai mokesčius įpratę mokėti pašte bei banke. Taigi manau, jog naujoviška tiesioginio debeto atsiskaitymo tvarka bus daug kam patrauklesnė”, – teigė Jonas Šlaičiūnas.
Kęstutis Pranckevičius