Zuikio sindromas

Daugybė yra niurnančių, kad nėra blogesnio dalyko kaip rytas. Užuot džiaugsmingai sušukę: „O, štai ir vėl rytas!”, šie piliečiai rūškanais veidais keiksnoja, jog užsimiegoję, sušniurę ir sukaustyti priversti verstis iš lovos ir ruoštis į darbą.

Pasitaiko ir tokių, kurie bijodami to baisiojo ryto nesulaukti, visą naktį miega krūpčiodami. Žinoma, tas „zuikio sindromas” juos taip išsekina, kad, rytui išaušus, gyvenimas tikrai atrodo nebemielas.

Jei nesate koks vieversys iš prigimties, turėtumėte siekti prisijaukinti rytą. Tad turėtumėte pasukti galvą, kaip tai padaryti. Jei viską paliksite savieigai, tai šaižiai skambantis žadintuvas, kurio garsas perveria jūsų smegenis lyg įkaitintas virbas, staigus stryktelėjimas iš lovos ir nuo to šuolio tabaluojanti krūtinėje širdis tikrai sunaikins bet kokius rytinius džiaugsmus.

Sakoma, kad norint dieną pradėti geros nuotaikos, reikia susikurti „užvedantį” ritualą. Pirmiausia kviečiame jus nepašykštėti pinigėlių ir nusipirkti maloniai skambantį žadintuvą. Sirenos garsą imituojantis žadintuvas tinka tiems, kuriuos pažadina tik šalia ausies iššovusi patranka. Tegul jūsų žadintuvas užgroja malonią melodiją ar švelniai, bet atkakliai pypsi. Toks nerėžiantis garsas pernelyg nesudirgins jūsų nervų sistemos, tačiau padės pereiti iš miego į budrumo būseną.

Kai atmerksite akis, venkite šokti iš lovos. Tai labai kenksminga. Tas pats, kas tik užvedus automobilį, iš karto maksimaliu greičiu spausti pirmyn. Įsivaizduojate, kaip reaguoja jūsų organizmas? Tad atminkite – prabudus keltis reikia tik po kokių dešimties minučių.

Jei esate tas, kuris nerimo genamas verčiasi iš lovos, tuomet savo žadintuvą užsukite tas dešimčia minučių anksčiau. O jei, atvirkščiai, lipti iš lovos itin sunku, stenkitės niekada neviršyti to 10 minučių pagulinėjimo prabudus limito.

Turbūt nepamiršote, jog atsibudus reikia gerai pasirąžyti. Rąžantis pratempiami raumenys, raiščiai, sausgyslės, ir kūnas paruošiamas aktyviam gyvenimui. Rąžytis rekomenduoja tiek Indijos jogai, tiek Amerikos indėnai, tiek Kinijos medicina.

Dar neišlipę iš lovos keliskart pasitempkite. Taip įtempsite stuburą juosiančius nugaros raumenis. Taip suaktyvinsite kraujotaką nugaros smegenyse. O šios gi jungiasi su dviem pusrutuliais tarp ausų, kurie atsakingi už gerą mūsų nuotaiką.

Jei vis dar jaučiatės lyg traukinio pervažiuotas, nusišypsokit. Tegul ir dirbtinai, bet sulankstykit savo veido raumenis į kažką, kas primintų šypseną. Jei nesinori šypsotis naujam rytui, naujiems iššūkiams, tai bent nusišypsokit savo priešams.

Senovės kinai sakydavo, kad niekas taip gerai neužveda žmogaus naujai dienai, kaip juokas prabudus. Gal vertėtų pabandyti? Pagalvokite sau: „Jūs manėte, kad man nepavyks atsibusti? Manėte, kad būsiu lyg maišu trenktas? Cha cha cha”.

Po to jūsų turėtų laukti trumpa makštelė. Linkt linkt į abu šonus. Kilst kilst kojas. Tūpt tūpt keletą pritūpimų. Ir į dušą. O jei dar pasiryžtumėte kontrastinės temperatūros vandens procedūrai, jaustumėtės lyg ką tik užgimęs.

Tik jau nešliaužiokit po namus su pižama ar suglamžytais naktiniais marškiniais. Nakties rūbą palikite nakčiai, o patys renkitės rytui tinkamu. O kodėl nepasirinkus rytiniam rūbeliui tinkamų ryškių, gražių, gerą nuotaiką žadančių apdarų? Šiltą pūkuotą rožinį megztinuką, pavasariškų spalvų marškinėlius, piešinėliais išmargintas kojines.

Maloniai nusiteikus dabar jau metas prie pusryčių stalo. Ir ne tik paskubomis išplemtam kavos puodeliui. Jei tik tai galite pasiūlyti savo organizmui, pamąstykite, kodėl jis turėtų norėti ryte keltis. Pusryčių racionas turi sudaryti 25 – 30 % per dieną suvartojamo maisto. Košė, kiaušinienė, varškė, dešrelės, vaisiai, sultys, arbata – kažko panašaus geidžia skrandis. Tik nereikia tų pasakų, jog rytais jūs negalite nieko į burną įkišti. Gal nė karto nebandėte to padaryti?

Ir jokio skubėjimo. Juk žinote, kad skubėjimas sukelia baisų stresą organizmui. O jau stresas yra daugybės ligų priežastis. Norite sugadinti širdį? Susirgti reumatu? Turėti per didelį kraujospūdį? Susirgti skydliaukės ligomis? Turėti virškinimo problemų? Tuomet, prašom, skubėkite! Jūsų skubėjimas bus tiesus kelias į platų ligos glėbį.

Uždrauskite sau ryte bambėti, pyktis su namiškiais, barti savo šunį, keikti vairuotojus ar spūstis gatvėse. Apgaubkite save gerumo ir tolerancijos šydu. Kodėl jūs turėtume švaistyti savo gerą užsitarnautą nuotaiką visokiems niekams? Spėsite pamoralizuoti savus vaikus ar sutuoktinį/-ę vakare.

Dar XVI a.gyvenęs lordas Česterfildas rašė: „Skubėjimas, jaudinimasis ir sumaištis – lengvabūdiško ir silpno žmogaus bruožai”. Juk jūs tokia nesate, ar ne?

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Psichologija su žyma , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.