Nauji savininkai modeliuoja Ketaus liejyklos atgimimą

Valstybės gelbėtam Kauno pramonės gigantui žadamos investicijos ir didesnės gamybos apimtys

Beveik dvejus metus vykdoma restruktūrizacija iki šiol nepadėjo Kauno ketaus liejyklai įveikti užsitęsusios krizės. Tą tikisi padaryti naujieji įmonės savininkai, kurie teigia nusipirkę gamyklą tolesnei gamybai vystyti, o ne imtis nekilnojamojo turto projektų.

Direktorius pardavė akcijas

Šią savaitę baigiasi terminas, per kurį galioja oficialus siūlymas supirkti Kauno ketaus liejyklos akcijas. Gamyklos savininkai pasikeitė sausio pradžioje, kai ketaus liejinių gamybos įmonės akcijų paketo savininke tapo bendrovė „KKL investicijų valdymas”.

Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo duomenimis, „KKL investicijų valdymas” 87,59 proc. Kauno ketaus liejyklos akcijų už 8,125 mln. litų įsigijo keturiais užbiržiniais sandoriais. Sandoriuose už vieną įmonės akciją mokėta po 0,23 lito. Likusias akcijas ketinama supirkti po 0,24 Lt.

Prieš kelias savaites pasikeitė ir įmonės valdyba, tačiau bendrovei liko vadovauti ilgametis direktorius Rymantas Kulbokas.

Paklaustas apie įvykusius pasikeitimus, R.Kulbokas „Kauno dienai” teigė pardavęs savo valdytas 45,18 proc. Ketaus liejyklos akcijų, nes su naujaisiais savininkais siejantis geresnes įmonės perspektyvas.

„Įmonei visada geriau, kai akcijos sukoncentruojamos vienose rankose. Pagerėja darbas, paprastėja bendrovės valdymas, greičiau priimami svarbūs sprendimai”, – dėstė R.Kulbokas.

Jo teigimu, naujieji savininkai įsipareigojo tęsti pradėtą restruktūrizacijos procesą. Pagal šį planą Ketaus liejykloje ir toliau bus mažinami gamybiniai plotai, tačiau gamybos procesas turėtų būti efektyvesnis.

„Savininkų pasikeitimas įmonei turėtų atnešti teigiamų pokyčių. Jie žada investuoti į gamybą ir sustiprinti bendrovės pozicijas vidaus ir užsienio rinkose”, – vylėsi įmonės vadovas.

Padėtis tebeanalizuojama

Vienas Kauno ketaus liejyklos savininkų ir naujasis valdybos pirmininkas Robertas Butkus taip pat akcentavo, kad artimiausiu metu visi pokyčiai vyks tik tam, kad įmonė ir toliau liktų ketaus gamybos rinkoje.

„Šiandien gamykla turi neblogą ateities viziją, tačiau dėl nepakankamų investicijų į gamybą persilaužimo į gerąją pusę nebuvo pasiekta. Toliau vykdysime restruktūrizacijos planą, investuosime į gamybą, kurią būtų galima padidinti kelis kartus, taip pat padidinti ir eksporto apimtis. Tikimės įmonei suteikti naują postūmį”, – teigė R.Butkus.

Tačiau konkrečios investicijų sumos pašnekovas neįvardijo. R.Butkus tik užsiminė, kad vis dar analizuojama esama bendrovės padėtis ir skaičiuojama, kiek lėšų reiktų skirti investicijoms. Preliminari suma greičiausiai bus numatyta po dviejų trijų mėnesių.

„Mes atėjome plėtoti gamybą ir stengsimės tai padaryti, o bus, kaip bus. Šiuo metu ketaus gaminių paklausa yra nemaža, tačiau kaip bus ateityje, neaišku. Tai priklausys nuo pokyčių pasaulio rinkose ir nuo daugybės kitų veiksnių. Skuboti žingsniai gali brangiai kainuoti, jeigu vėliau paaiškėtų, kad investicijas nukreipėme ne ten, kur labiausiai reikėjo”, – kalbėjo valdybos pirmininkas.

Nestabilumas išbaidė darbuotojus

Kol kas R.Butkus teigė matąs dideles gamyklos galimybes, kurios iki šiol nebuvo išnaudotos: „Norime padidinti gamybos apimtis, nes pastaruoju metu tempai buvo gerokai sulėtėję. Pirmiausia tikimės sureguliuoti gamybos ir įmonės valdymo procesus. Didžiausią dėmesį skirsime ketaus gaminių gamybai ir apdirbimui.”

Iš esmės atnaujinti gamybos linijų neprireiks, nes ketaus gamyboje technologijos nesikeičia taip greitai, kaip, sakykim, kompiuterių gamybos ar telekomunikacijų srityje.

R.Butkus pripažino, kad Ketaus liejyklai pastarieji metai buvo gana sunkūs dėl per ilgą laiką susikaupusių skolų. Be to, įmonei taip ir nepavyko surasti kelio, kaip išvengti krizės. Per užsitęsusį nestabilumo laikotarpį, kai vėluodavo atlyginimai, gamykla prarado nemažai kvalifikuotų darbuotojų. Darbo jėgos trūkumas šiandien yra viena skaudžiausių Kauno įmonės problemų. Mažinti darbuotojų, kurių dabar priskaičiuojama iki 400, esą neplanuojama.

„Galvosime, kaip sustiprinti įmonės kolektyvą, nors tokio profilio specialistų surasti labai sunku, – teigė vienas įmonės savininkų. – Gerai, kad bent jau ketaus gamybos rinkoje nėra labai aštrios konkurencijos. Turime laiko atsistoti ant kojų ir susitvarkyti visą ūkį.”

R.Butkus taip pat paneigė pasklidusius gandus, neva naujieji savininkai įmonę įsigijo tik dėl nemažo žemės sklypo patrauklioje miesto teritorijoje: „Mes atėjome į gamybą, o ne į nekilnojamojo turto rinką, nes nesame nekilnojamojo turto specialistai”.

R.Butkus dar visai neseniai vadovavo atliekų perdirbimo paslaugų bendrovei „Kuusakoski” ir atstovavo Antrinio perdirbimo įmonių asociacijai. Kauno ketaus liejyklos valdybos nariu taip pat tapo dar vienas jos savininkų Eimantas Skrabulis, Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentas.

Neišbrido iš nuostolių

Iki šiol Kauno ketaus liejykla bergždžiai stengėsi atsikratyti praeities šleifo. Įmonė vis dar negali pasigirti nei įspūdingai augančia apyvarta, nei didėjančiais pelnais.

Nuo 1993-iųjų besivelkančios milijoninės skolos bet kada įmonę galėjo nustumti į bankrotą. Stambiausi kreditoriai, tarp jų – Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), „Sodra”, Turto bankas sutiko palengvinti Kauno bendrovei skolų naštą ir pritarė įmonės restruktūrizacijai.

Prieš metus gamykla sulaukė Europos Komisijos pritarimo, nes pagal Europos Sąjungos teisės normas turi būti gautas pritarimas, jeigu valstybės pagalba yra skiriama vienai įmonei.

Restruktūrizacijos planas pernai kovą buvo patvirtintas Kauno apygardos teisme. Tuo metu tiek VMI, tiek „Sodros” atstovai teisme užtikrino, kad įmonė nevėluodama mokėjo įmokas bei mokesčius ir pagal iš anksto sudarytą grafiką atsiskaitinėjo dar už senas skolas.

Kauno apygardos teismas patvirtino 2005-2009 metų restruktūrizacijos planą, pagal kurį bendrovė gali parduoti dalį nekilnojamojo turto ir atnaujinti gamybinę bazę. Įmonei reikės sugrąžinti 20 proc. iš 12 mln. litų VMI siekiančių skolų, o „Sodra” sutiko „nubraukti” 1,6 mln. litų delspinigių iš bendros 5,3 mln. litų įsiskolinimų sumos.

Užsitęsus restruktūrizacijos formalumams, įmonės finansiniai rodikliai suprastėjo: trūko apyvartinių lėšų, bankams atsisakius teikti kreditus, įstrigo investicijų programa, pagal kurią planuota atnaujinti gamybą. Kelerius metus iš eilės Ketaus liejykla dirbo nuostolingai. Praėjusių metų finansiniai rodikliai dar skaičiuojami.