Dviejų sprogimų aidas nuvilnijo iš naujo

Buvęs savanoris teigia, kad J.Abromavičius žuvo, nes išsiaiškino tilto per Bražuolės upelį susprogdinimo aplinkybes

Buvusio savanorio ir saugumo pareigūno Juro Abromavičiaus nužudymą galėjo organizuoti tie, kurie susprogdino geležinkelio tiltą per Bražuolės upelį 1994 metais. Apie tai J.Abromavičiaus žūties aplinkybes tiriančiai Seimo komisijai liudijo buvęs savanoris Jonas Juodis. Jis įsitikinęs, kad J.Abromavičius buvo išsiaiškinęs, kas susprogdino tiltą per Bražuolę, todėl ir buvo nužudytas.

Susprogdinti galėjo „vyrai iš Babtų”

Į Seimo komisijos posėdį vakar liudyti atėjęs buvęs Kauno apskrities savanorių rinktinės vado pavaduotojas užnugariui J.Juodis prisiminė, kad jo pažįstamas J.Abromavičius, likus vos keliems mėnesiams iki savo žūties, 1997 metų sausio pabaigoje buvo leidęs suprasti, kad išaiškino Bražuolės tilto sprogdintojus. „Klausiau jo, kas tai padarė. Juras atsakė, kad mūsų vyrai iš Babtų”, – tvirtino J.Juodis. Vėliau jis patikslino, kad „mūsų vyrais” galėjo būti pavadinti tik „savanoriai”, nes ir J.Juodis, ir J.Abromavičius yra buvę savanoriai.

Liudytojas teigė, kad galimų sprogdintojų pavardžių J.Abromavičius jam neminėjo. Tačiau per vieną pokalbį su buvusiu savanoriu J.Juodis teigė, kad šis jam prisipažino, jog 1994 metais pas jį buvo atvažiavęs Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos Babtų kuopos vadas Alvydas Pangonis ir ragino kartu važiuoti prie Bražuolės. J.Juodžio pašnekovas tikino atsisakęs vykti.

Geležinkelio tiltas per Bražuolės upelį buvo susprogdintas 1994 metų rudenį. Pasak J.Juodžio, ši akcija turėjo būti nukreipta prieš Rusijos karinį tranzitą per Lietuvą, nes kaip tik tuo metu vyko intensyvios derybos šiuo klausimu.

Padrikas pasakojimas

Liudytojo tvirtinimu, J.Abromavičius prieš savo žūtį nesijautė saugus, konsultavosi, kaip derėtų apsaugoti gyvybę. Anot J.Juodžio, paklaustas, kas, jeigu koks nors sprogmuo bus padėtas po jo automobiliu, J.Abromavičius atsakė turįs specialų prietaisą, kuris iškart signalizuoja, jeigu kas nors priartėja prie mašinos. Tačiau toks įtaisas neišgelbėjo J.Abromavičiaus gyvybės, nes buvęs savanoris žuvo sprogus jo automobilyje padėtai bombai.

J.Juodis komisijai pasakojo, kad J.Abromavičius rūpinosi savanoriais, bandė jiems padėti išsisukti iš įvairių nemalonumų. Tačiau, liudytojo manymu, 1993 metų rudenį į pakaunės miškus išėjusių kolegų nemalonę J.Abromavičius galėjo užsitraukti dėl to, kad nepalaikė šios maištininkų akcijos.

J.Juodis teigė manąs, kad savanorių akcija turėjo kriminalinį atspalvį, nes maištininkų lyderiai Jonas Maskvytis ir A.Pangonis turėjo problemų su teisėsauga.

J.Juodis liudijo, kad į pakaunės įvykius ir savanorių veiklą aktyviai kišosi politikai. Jo žiniomis, savanorių reikalavimus valdžiai į mišką atvežė Seimo narys Algirdas Patackas. Tačiau kas tuos reikalavimus parašęs, teigė nežinąs, tik spėjąs, kad tai galėjo būti tuomet opozicijoje buvusių dešiniųjų, vadovaujamų Vytauto Landsbergio, darbas.

J.Juodžio liudijimas Seimo komisijai buvo gana padrikas, kupinas įvairiausių smulkmenų. Liudytojas netgi prisiminė savo sapnus, matytus įvykių pakaunės miškuose metu. Dėl tokio smulkmeniško pasakojimo J.Juodis netgi sulaukė komisijos vadovės Loretos Graužinienės raginimų būti konkretesniam.

Dauguma savanorių pasmerkė maištą

Seimo komisijai J.Juodis pateikė keletą 1993-1994 metų dokumentų kopijų, susijusių su maištu pakaunėje ir vėliau sekusiais įvykiais. Viename rašte minima, kad apklausti Kauno savanoriai pasmerkė maištą miške ir ragino kolegų nelaužyti statuto, „nedrumsti vandens” neteisėtais veiksmais. Anot J.Juodžio, savanorių apklausą atliko J.Abromavičius, todėl leista suprasti, kad jis esą negalėjo pasisakyti už savanorių grįžimą į mišką. Apie tai, kad J.Abromavičius galėjo taip sakyti, Seimo komisijai anksčiau liudijo Lauko kariuomenės vadas brigados generolas Arvydas Pocius.

J.Juodis užsiminė turįs ir įvairios filmuotos medžiagos, susijusios su 1993 metų rudens įvykiais. Seimo komisija paprašė jo pateikti šią medžiagą.

Komisija laukia ir medžiagos iš Generalinės prokuratūros bei Valstybės saugumo departamento (VSD). Šio departamento patalpose užvakar surengtas uždaras komisijos posėdis, trukęs apie tris valandas. Oficialiai nepranešama, kas jo metu buvo svarstoma ar apklausta. Neoficialiomis žiniomis, susipažinta su kai kuriais saugumo turimais dokumentais ir apklausta pora neįvardijamų VSD darbuotojų.