Savadarbiai smilkalai – kaip savi marškiniai

Niekas nepaneigs, kad smilkalai namus pripildo ne tik egzotiško kvapo, bet ir jaukumo.

Tačiau namus galima kvepinti ne tik pirktiniais, bet ir pačių pasigamintais smilkalais. Japonai tokius smilkalus lygina su savais marškiniais ir tiki, kad jieišvalo namus.

Formos – skirtingos

Smilkalus buvo pradėta gaminti jau akmens amžiuje. Žmonės juos darė iš sakų, medžių ir žolelių.

Dabar smilkalų kvapų įvairovė yra didžiulė. Namuose gali smilkti sandalmedžio, kasijos, kadagio, citrinžolės aromatai. Svarbiausia – išsirinkti patraukliausią.

Smilkalai būna įvairiausių pavidalų. Nuo jų priklauso degimo ir, neretai, kvepėjimo trukmė.

Spiralės formos smilkalai dega gana lėtai – nuo keleto valandų iki keleto dienų. Tai priklauso nuo smilkalo dydžio ir sudėties.

Kūginiai smilkalai gali sudegti per keliolika minučių. Tai greičiausiai smilkstanti forma. Jie yra daromi iš paprastųjų kiečių ir naudojami tradicinėje kinų medicinoje. Tikima, kad jie stiprina valią.

Tuščiavidurės smilkalų lazdelės yra pagamintos iš bambuko, o kvapą suteikia sandalmedžio šerdis. Tokie smilkalai labiausiai paplitę Indijoje ir Kinijoje. Kinai juos degina garbindami dievą.

Kitokios smilkalų lazdelės neturi viršutinio palaikančiojo sluoksnio. Jos pagamintos iš kvapiųjų augalų. Šios lazdelės labiausiai paplitusios Japonijoje.

Galima pasigaminti

Smilkalams gaminti tinka įvairūs medžiai, žolelės, medžių sakai. Kvapniausi sakai – pušies. Aštrų kvapą turinčios žolelės – čiobreliai, melisos, pelynai, bazilikai – ilgiausiai išlaiko smilkalų aromatą.

Jeigu ruošiatės gaminti kietuosius smilkalus (ne skysčio pavidalo), tada ingredientus, be abejo, reikia gerai susmulkinti. Tam tinka grūstuvė ar kavos malūnėlis. Elektrinis malūnėlis tinka smulkinti ne visas medžiagas.

Pavyzdžiui, sakai gali sugadinti malūnėlio sraigtelius. Be to, kavamalėje yra gana didelis karštis, kuris tiesiog „užmuša” kvapiąsias ingredientų savybes.

Prieš smulkinant sakus reikėtų palaikyti šaldiklyje 1-4 valandas. Tada jie labiau „pasiduoda” smulkinami.

Medieną yra sunkiausia sumalti. Tam gali prireikti ir stipresnių įrankių.

Susmulkinus visus ingredientus, galima pradėti gaminti smilkalų mišinį. Derėtų atsiminti, kad, norint išgauti sodrų kvapą, negalima maišyti daugiau nei trijų medžiagų. Geriausiai tinka tokie deriniai: 1 medienos dalis ir 2 rūšys žolelių ar sakų, 1 sakų dalis ir 1 vienos rūšies žolelių.

Kad kvapas būtų ryškesnis, mišinį patariama palaikyti porą savaičių moliniame inde ar natūralaus audinio maišelyje.

Pastovėjusį smilkalų mišinį reikia padegti ir, jam įsidegus, užgesinti.

Sulipdo medus

Kaip pasigaminti nebirų smilkalą, taip pat žinoma daug būdų. Japonai naudoja specialias medžiagas – labdaną, neriką. Tokių medžiagų sunku gauti, todėl smilkalų klijus puikiausiai gali atstoti sudžiovinti vaisiai. Tam tinka slyvos, besėklės razinos, abrikosai.

Medus – taip pat svarbus ingredientas. Jis ne tik formuoja smilkalų formą, bet ir suteikia šilto aromato. Medumi galima klijuoti smilkalus ir nededant džiovintų vaisių.

Vaisius per naktį reikia mirkyti raudoname vyne. Po to nusausinti, sugrūsti ir sumaišyti su žolelėmis, sakais ar mediena.

Medaus lašinti labai nedaug – tik tam, kad masė būtų kietesnė. Mišinys palaikomas porą savaičių, o tada jau galima pasidaryti norimą formą ir smilkyti ant lėkštutės ar tiesiog židinyje.