Žiurkės yra švarūs, protingi ir meilūs gyvūnai. Jos tokios pat prieraišios kaip šunys ir, tinkamai prižiūrimos, atsidėkoja draugiškumu ir paklusnumu.
Naminių žiurkių giminaitės yra paprastos rudosios žiurkės, tačiau jų temperamentas labai skiriasi. Jos nėra agresyvios, kaip laukinės graužikės, ir mėgsta žmonių kompaniją.
Reikalauja dėmesio
Protingiausios graužikų atstovės žiurkės išgyvena 2-3 metus. Tai naktiniai, judrūs, mėgstantys žaisti gyvūnai.
Jos atbėga kviečiamos vardu ir gali išmokti daugybės triukų. Tačiau, kad viso to išmoktų, joms reikia skirti daug dėmesio. Kasdien – mažiausiai valandą už narvelio ribų.
Negaudamos dėmesio jos kenčia, tampa nejudrios.
Kuo daugiau dėmesio skirsite žiurkėms vos jas parsinešę į namus, tuo greičiau jos įsidėmės jūsų balsą, kvapą ir taps draugėmis.
Graužikes patariama kuo dažniau glostyti, laikyti ant rankų. Žiurkėms taip pat labai patinka sėdėti ant šeimininko peties ar užantyje. Taip jos išmoksta prieraišumo.
Žiurkės nepakenčia, kai jas ima už uodegos. Geriausia imti abiem rankomis po pilvuku.
Aukštis – ne kliūtis
Prieš paleidžiant graužikę lakstyti po namus, derėtų pačiam apšniukštinėti visus kampus ir įsitikinti, ar nėra tokios vietos, iš kurios gyvūnėlis negalėtų išlįsti ar pasiklysti. Net ir pro mažiausias skylutes žiurkės gali prasibrauti.
Kai kurios kambarinės gėlės yra nuodingos ir pavojingos augintinių sveikatai, todėl reikėtų pavartyti augalų enciklopedijas ir įsitikinti, kad belakstydamos žiurkės neparagaus tikrų nuodų.
Lakstydamos graužikės žymi savo teritoriją mažais šlapimo lašeliais, todėl šviesūs baldai ar jų užtiesalai gali nukentėti.
Elektroninės kortelės, dokumentai, knygos, atplyšę tapetai – taip pat labai mėgstamas žiurkių „užkandis”. Norint išvengti nuostolių, visus brangius daiktus derėtų suslapstyti spintose, bet ne ant spintų. Aukštis žiurkėms nėra kliūtis.
Gali įkąsti
Žiurkės nelinkusios kandžiotis net supykusios ar išsigandusios. Tačiau būna situacijų, kai protingosios graužikės gali grybštelėti.
Patinėliai tampa agresyvūs žmonėms ar kitiems gyvūnams, sulaukę vienerių metų. Taip atsitinka dėl hormonų pertekliaus. Žiurkės gali pradėti draskyti grindis, trintis į sienas ir palikti gausių šlapimo pėdsakų, kad ir kur eitų.
Pastebėjus tokius požymius, geriau augintinio į rankas neimti ir nepaleisti lakstyti. Geriausias vaistas, padedantis išvengti nenumatytų žiurkių išpuolių, yra kastravimas. Ši procedūra taip pat sustabdo „teritorijos žymėjimo” poreikį.
Patelės tampa neramios ir piktos tik tada, kai laukiasi mažylių.
Jeigu žiurkės susipeša tarpusavyje, jokiu būdu negalima skirti. Jos gali pamanyti, kad esate priešas ir parodyti aštrių dantukų galimybes. Tokiu atveju pakanka užpurkšti drungno vandens, ir graužikėms atslūgsta pykčio priepuoliai.