Lopšinių dainavimas reikalauja improvizacijos

Prieš miegą dainuojamos lopšinės ne tik padeda užmigti, bet ir užaugti.

Kuris neatsimename mamos balso, nuraminančio ir padedančio greičiau atsidurti sapne? Be šios raminamosios funkcijos, lopšinės ugdo vaiko gabumus, padeda jam stotis ant kojų ir kalbėti. Užsienio mokslininkai įsitikinę, kad lopšinių dainavimo nauda yra neginčijama. Tam pritaria ir Klaipėdos universiteto senato pirmininkė profesorė Daiva Kšanienė.

Ramina ir Mocartas

Kai kurie vaikai miega labai neramiai arba sunkiai pasineria į sapną dėl nervinių sutrikimų. Tokių bėdų turintiems vaikams nepadeda atsipalaiduoti nei pasakos, nei pašnekesiai prieš miegą. Pasakų jie klausosi įsitempę, mąsto apie siužetą, mintyse kelia klausimus ir negali užmigti. Tokiu atveju geriausias migdomasis vaistas yra lopšinė.

Klaipėdos universiteto senato pirmininkė profesorė Daiva Kšanienė sakėsi tikinti lopšinių poveikiu. Profesorė lopšines dainuodavo savo sūnui, kol jis buvo mažas, o dabar – anūkėliui Juozukui.

„Tačiau sūnų geriausiai nuramindavo Mocarto muzika. Kai senas patefonas pradėdavo groti Mocarto plokštelę, dingdavo visi jo kaprizai”, – pasakojo profesorė.

Moko rutinos

Pirmoji iš visų lopšinės funkcijų – padėti vaikui užmigti ir išmokti pirmosios rutinos. Tai tarsi pirmasis ritualas.

Vaikas mokosi planuoti savo veiksmus: apsivilkti pižamą, išsivalyti dantis, susilankstyti drabužėlius; ir žino, kad už visą šį „vargą” gaus desertą – saldžią lopšinę.

Užsienio gydytojai ilgai tyrė kūdikių elgseną ir vystymąsi. Nuo pat gimimo vaikai pasaulį stipriausiai jaučia garsais. Nervų sistema formuojasi ne tik klausantis balsų, instrumentų skambėjimo, bet ir gyvo dainavimo. Kai kurie gydytojai ir mokslininkai tiki, kad muzika tobulina ir kitus jutimus: regėjimą, kalbą.

Ugdo sūpavimas

Tie, kurie nuo kūdikystės klausosi muzikos, greičiau išmoksta skaityti, būna imlesni mokslams.

Lopšinės elementai, kartojimas, ritmas, sąskambis ir aliteracija turi stiprų poveikį. Tų pačių elementų kartojimas dainuojant lopšinę sustiprina garsų atpažinimo pojūtį.

Šnekėjimas, be abejo, yra didžiulė nauda vaiko kalbos vystymuisi, tačiau dainavimas – žymiai efektyvesnis. Ritmingas ir melodingas garsų kartojimas padeda vaikui nuspėti, kokie garsai gali jungtis, o kokie ne.

Lopšinės dažniausiai dainuojamos kartojant kažkokį judesį. Tai gali būti lovelės lingavimas ar vaiko supimas ant rankų. Moksliniai tyrimai parodė, kad daugiausiai naudos duoda vaiko sūpavimas į priekį ir atgal, priglaudus jį prie krūtinės.

Visi šie veiksmai vysto pusiausvyros, koordinacijos ir judėjimo pojūčius. Vaikas greičiau stojasi ant kojų, greičiau „pagauna” ritmą šokdamas.

Prastų dainininkų nėra

Pasak prof. D.Kšanienės, vaikui greitai atsibosta plačiai paplitusios dainos, todėl geriausiai veikia pačių tėvelių kurtos lopšinės.

„Anūkėlis nebeklausydavo tradicinių lopšinių, o prašydavo padainuoti apie lapę, mešką, todėl tekdavo improvizuoti”, – pasakojo Klaipėdos universiteto senato pirmininkė.

Dainavimas naudingas ne tik vaikui, bet ir tėveliams. Dainuojant užsimezga stiprus ryšys, kuris vėliau perauga į glaudų bendravimą. Tai taip pat gali būti nusiraminimo procesas po sunkios dienos. Dainavimas sergančiam vaikui pripažįstamas kaip terapija, padedanti nors trumpam pamiršti rūpesčius ir „išvalyti” mintis.

Niekada nedainuojantys lopšinių dažniausiai kaltina savo balsą ir tikina, kad yra prasti dainininkai. Tačiau argi galima rasti supratingesnį ir mažiausiai kritišką klausytoją negu kūdikis? Vaikas net nenumano, kas yra blogas ar geras dainininkas. Juk daugelis puikiai atsimena savo mamą kaip puikiausią dainininkę vaikystėje ir ne tokią balsingą, kai suauga.