Kupiškio rajono Dapšių kaimo gyventojų 53 metų Vidos ir jos bendraamžio vyro Alvydo Bugailiškių namuose – neramaus laukimo nuotaikos.
Sutuoktiniai baiminasi, kad nebūtų kas negero nutikę nežinia kur pradingusiam jų įnamiui 29 metų Rolandui Bagdonui.
Susidomėję situaciją seka ir aplinkinių kaimų gyventojai. V.Bugailiškienės šeima yra tapusi nuolatiniu jų apkalbų objektu.
Žmonės stebisi, kad po vienu stogu moteris jau trečius metus kartu gyvena su gana tolerantiškai vienas kito atžvilgiu nusiteikusiais dviem vyrais – oficialiu sutuoktiniu ir jai į sūnus tinkančiu širdies draugu.
Iš ligoninės negrįžo
R.Bagdonas iš Bugailiškių namų dingo prieš porą savaičių.
Vieną dieną gerokai įkaušęs vyras namuose sukėlė skandalą. Netekęs nuovokos jis pjaustėsi rankas ir kaklą, padegė lovos čiužinį ir galiausiai krito ištiktas traukulių.
Iškviesta greitoji medicinos pagalba R.Bagdoną išgabeno į ligoninę, ir nuo to laiko sutuoktiniai Bugailiškiai jo nematė.
Sunerimusi dėl pradingusio įnamio, V.Bugailiškienė skambino į Kupiškio ligoninę, teiravosi policijos komisariate, tačiau kokių nors pradingėlio pėdsakų neaptiko.
„Gal jis bijo grįžti atgal? Gal mano, kad šitiek prisitriukšmavusio nebeįsileisiu?” – krimtosi moteris.
Ji jau apvažinėjo ir aplinkinių kaimų visas vietas, kur galėtų būti apsistojęs R.Bagdonas, tačiau visos paieškos buvo bevaisės.
„Jis tamsiaplaukis, labai aukštas ir labai liesas”, – širdies draugą apibūdino V.Bugailiškienė, nuotraukų albumuose atradusi vienintelę savo ir R.Bagdono fotografiją.
Nerimauja ir vyras
Žmonos jaudulį tyliai stebėjęs A.Bugailiškis į jos kalbą įsiterpė tik porą kartų. Vyras nedrąsiai išvardino vietas, kuriose galėtų būti prisiglaudęs R.Bagdonas.
„O gal jis tebėra kokioje nors ligoninėje? Jei nėra, tai garantuotai parsiras”, – žmoną guodė A.Bugailiškis.
Vyras nė iš tolo nepriminė laimingo žmogaus, kuris džiaugtųsi atsikratęs konkurento.
Jaunuolį pasikvietė iš gailesčio
V.Bugailiškienė „Panevėžio rytui” atvirai papasakojo, kaip atsitiko, kad ji pradėjo gyventi su dviem vyrais.
Anot moters, prieš penkerius metus jos sutuoktinis netikėtai paliko namus ir apsigyveno Kupiškyje pas kitą moterį.
„Likau viena ūkyje, buvo labai sunku. Kartą Šimonyse apsilankiau pas labai skurdžiai gyvenusią pažįstamą. Jos du vaikai, kurių vyresnysis ir buvo Rolandas, miegojo skuduruose ant lentų. Tokį vargą pamačiusi pagailėjau išvaizdaus jauno vyro ir pasikviečiau į savo namus”, – atviravo V.Bugailiškienė.
Savo įnamio moteris netruko išmokyti būtiniausių ūkio darbų.
Iš pradžių neigusi tarp jos bei Rolando buvus ir intymių valandėlių, galiausiai V.Bugailiškienė pripažino, kad „kartą kitą tai atsitikę”.
Darbščiu, paklusniu, nors ir išgeriančiu jaunu vyru patenkinta V.Bugailiškienė sakė nekreipusi dėmesio į žmonių apkalbas.
Kur kas labiau moterį žeidė įtarimai, kad 24 metais jaunesnis Rolandas jos draugiją pakenčia tik todėl, kad neturi kur daugiau prisiglausti.
Durų neparodė nė vienam
Tačiau toks idiliškas V.Bugailiškienės gyvenimas su 24 metais jaunesniu vyru truko neilgai.
Už avarijas, kurias girtas padarė vairuodamas jai priklausantį automobilį, prieš tai keliskart jau teistas Rolandas sėdo į kalėjimą.
Vėl viena namuose vargti likusi V.Bugailiškienė sakė galbūt todėl ir neparodžiusi durų netikėtai Dapšiuose pasirodžiusiam savo sutuoktiniui.
Kaip paaiškėjo, jam gyvenimas su naująja drauge buvo jau gerokai apkartęs ir vyras vylėsi vėl būsiąs priimtas žmonos.
„Juk galų gale namas tai mūsų bendras ir aš neturėjau jokios teisės jo išvyti lauk”, – korespondentei aiškino vyrą palaidūną be jokių priekaištų atgal priėmusi V.Bugailiškienė.
„Nepamenu, kiek praėjo laiko nuo vyro sugrįžimo, kai kartą parėjusi iš Šimonių po sodybos medžiais pamačiau sėdintį Rolandą”, – netikėtą savo jaunojo draugą grįžimą iš įkalinimo vietos prisiminė V.Bugailiškienė.
Plačios širdies moteris ir jam neparodė durų.
Išdavęs žmoną gavo pamoką
A.Bugailiškis „Panevėžio rytui” sakė savo žmonos Rolandui pernelyg nepavydintis.
„Kad ir kaip ten bebūtų, jaučiuosi kaltas, kad buvau Vidą palikęs ir išėjęs pas kitą. Kai grįžęs namuose radau svetimą vyrą, priėmiau tai kaip bausmę už neištikimybę”, – filosofavo į šeštą dešimtį įkopęs vyriškis.
Jis neslėpė per pusantrų metų, kol gyveno su kita moterimi, kuri vėliau pasirodė besanti tikra pabaisa, įvertinęs ramų ir patogų gyvenimą Dapšiuose.
„Dabar džiaugiuosi, kad manęs neveja laukan, todėl į daug ką stengiuosi tiesiog nekreipti dėmesio”, – „Panevėžio rytui” atviravo A.Bugailiškis.
Tačiau šiam vyro teiginiui V.Bugailiškienė paprieštaravo.
Moteris tikino, kad kartais vyras labai pavydi Rolandui, prie kurio jos širdis linksta labiau nei prie sutuoktinio.
„Tačiau Rolandas pavydi dar labiau. Jei tik su Alvydu pradedu daugiau kalbėtis, tartis dėl ūkio darbų, Rolandas tuoj subjūra”, – su neslepiama pasididžiavimo gaidele pasakojo V.Bugailiškienė.
Bijo vienatvės
Tačiau moteris prisipažino, kad trečius metus besitęsiantis į dvi dalis skilęs gyvenimas gramzdina ją vis giliau į depresiją.
Dėl to ji vis dažniau žvilgčioja į stikliuką, taip bandydama užsimiršti.
V.Bugailiškienė sakė ne kartą mėginusi apsispręsti, su kuriuo iš dviejų vyrų liks gyventi, tačiau nepavykę.
„Kartais nekenčiu jų abiejų ir galvoju, kad geriausia būtų gyventi vienai. Tačiau kai lieku viena, tai pasirodo kur kas baisiau nei būti su jais abiem”, – savo susipainiojusį gyvenimą apibūdino moteris.
Diana Makšimienė,
www.panrytas.lt