Jei paklaustumėte bet kurią moterį apie opiausias kaimo problemas, ji tikriausiai įvardintų girtuokliavimą.
Nesunku įsitikinti, jog nuo kaimo neatsilieka ir miestas. Šioje srityje tai jau mes pirmaujame.
Lietuva grynojo alkoholio sunaudojimo kiekiais pralenkia kitas Europos Sąjungos šalis.
Alkoholizmas tapo kasdienių žmonių žūčių keliuose priežastimi. Dėl tos pačios priežasties daugėja gaisrų, plėšimų, žmogžudysčių, savižudybių, skyrybų.
O kur dar ne visada skaičiais išmatuojami visuomenėje be- siplėtojantys negatyvūs reiškiniai: smurtas, kasdieniai nesutarimai šeimose, fizinė bei seksualinė prievarta ir kitokie alkoholikų destrukciniai veiksmai.
Rašytojas Kazys Saja, turėjęs ypač vargingą vaikystę, išgyvenęs našlaičio dalią, kalbėjo, jog „geriau būti našlaičiu, negu turėti girtuoklius tėvus”.
Šiuos žodžius jis ištarė pasidomėjęs vaikų, kuriuos girtuokliai tėvai verčia elgetauti, gyvenimu.
Pasirodo, jog ir skurdas Lietuvoje jau tapo ne ekonomine, o dorovine problema, kurią, be kita ko, sukelia ir girtuokliaujantys, dažniausiai nedirbantys ir nenorintys dirbti piliečiai.
Atrodytų, kad visi Lietuvoje gyvenantys žmonės turėtų ne juokais susirūpinti visuotina tapusia ir viena pačių opiausių problemų. Tačiau taip nėra.
Šalis ruošiasi savivaldybių rinkimams. Kasdien per televiziją ir radiją transliuojamose rinkimų kampanijos laidose beveik neužsimenama apie alkoholizmą, kuris yra iki šiol neįveikta šalies problema.
Tą patį galime pasakyti ir apie partijų programas.
Paskaitykime jas ir pamatysime, kad įsigalėjusio alkoholizmo masiškai sukeliami negatyvūs reiškiniai politikų nejaudina.
Gal kai kurių partijų programose tarp eilučių ir galima būtų įskaityti kokias nors užuominas apie kovą prieš alkoholizmą, tačiau tiesiogiai ši problema neįvardinama.
Vargu ar kas nors galėtų atsakyti, kodėl viena opiausių, daugelio žmonių gyvenimą pragaru paverčiančių negerovių iš kandidatų į savivaldybių tarybas programų yra eliminuota.
Kiek žinoma, valstybė imasi priemonių per artimiausius metus pristabdyti alkoholizmo plitimą bent ketvirtadaliu. Parengta kažkokia programa.
Bet juk net pačios geriausios pasiūlytos alkoholizmo įveikimo priemonės liks tik popieriuose, jei jos nebus įdiegiamos vietose.
Pagaliau reikia visų mūsų pastangų, kad sustabdytume šios visuotinai beįsigalinčios ligos, vedančios į žymios dalies piliečių nužmogėjimą, plitimą.
O gal dar nepakankamas nuosmukio lygis?! Girta motina žiemą pro langą į sniegą išmeta pusnuogį kūdikį.
Kita, ėjusi naktį su mažamete dukra po išgertuvių, užmiega prie tilto, o atsikėlusi dukros net neieško.
Kitą dieną surastas nuskendusios (o gal nuskandintos?) mergaitės lavonėlis. Mergaitė tapo motinos išgertuvių auka.
Iš šalies žiūrint kartais atrodo, kad po kokios nors katastrofos vaikų atėmimas iš girtuokliaujančių tėvų – tai jau yra problemos galutinis išsprendimas.
Akivaizdu, jog pribrendo reikalas parengti plačią valstybinę alkoholizmo įveikimo programą, ją plačiai viešinti ir imtis vykdyti visais įmanomais būdais.
Rinkimų kampanijų metu alkoholizmo problemą būtina aiškiai įvardinti kaip vieną aktualiausių. Gal viešai prisižadėtų politikai imtis kokių nors priemonių savo pažadams vykdyti?
O mes kiekvienas galime prisidėti formuodami nepakantumo atmosferą šiam negatyviam reiškiniui. Taip pat turėtume pasirūpinti prevencija, kad jaunimas neįklimptų į šį liūną, iš kurio išbristi kelias akmenuotas.
Neturėtume užmiršti, kad alkoholizmas yra liga, iš kurios daugelis galbūt norėtų išsivaduoti.
Kaip ir kiekviena liga sergančiam, taip ir čia, reikalinga specialistų pagalba, valstybės ir visų mūsų parama.