Šiuo metu nekilnojamojo turto plėtros vystytojai ir investuotojai atidžiai seka diskusijas dėl miesto infrastruktūros plėtros įmokų sistemos.
Mėnesio pradžioje Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) inicijavo diskusiją apie rengiamą miesto infrastruktūros plėtros įmokų į savivaldybės biudžetą projektą, kurį LNTPA nariams pristatė UAB „Verslo procesų valdymas” konsultantas Romas Ramanauskas.
Pasak R. Ramanausko, dabar nekilnojamojo turto plėtros vystytojai ir savivaldybė derybomis sprendžia infrastruktūros klausimus statybų rajone ir tai įteisina pasirašydami sutartį. Konkretus mokesčio vienetas ar bazinis rodiklis, pagal kurį būtų galima skaičiuoti infrastruktūros plėtros įmokas, nėra nustatytas. Tuo tarpu investuotojai privalo turėti labai aiškias ir skaidrias sąlygas verslo vystymui. Todėl siūloma savivaldybėms reglamentuoti planingą savo teritorijų infrastruktūros plėtrą, atitinkančią dabarties reikalavimus ir užtikrinančią piliečių poreikius.
Kai kuriose Europos ir Šiaurės Amerikos šalių jau ilgą laiką savivaldybių infrastruktūros plėtrą reglamentuoja specialūs įstatymai, kuriuose ši plėtra reguliuojama infrastruktūros plėtros įmokomis. Šias įmokas moka investuotojai savivaldybėms. Jos yra labai aiškios ir taikomos visiems investuotojams. Infrastruktūros plėtros įmokomis apmokestinami naujai statomi ar rekonstruojami gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai.
Diskusijos dalyviai – stambiausi investuotojai į nekilnojamąjį turtą (UAB „Eika”, UAB „Hanner”, AB „Ogmios centras”, UAB „MG Valda”, UAB „Baltic Realty Adviser”, UAB „Progresyvios investicijos”, UAB „Selvaag Lietuva”, UAB „Vilmesta”, UAB „Vyrokas”, UAB „Korporacija Matininkai”, UAB „Statybų mastas” ir kiti) – yra labai susidomėję tokiu projektu, garantuojančiu skaidrias sąlygas verslui.
Diskusijoje iškilo klausimas, ar savivaldybės infrastruktūros įmokų nepanaudos savo socialinių ir kitų programų vykdymui. LNTPA nariai sunerimę, kad šios įmokos netaptų papildomais mokesčiais, kurie užkirstų kelią nekilnojamojo turto plėtros vystymui. Tuomet infrastruktūros įmokos prarastų savo numatomą tikslą.
Tuo pačiu jie įvardino keletą esminių problemų, kurios iškiltų pradėjus taikyti šias įmokas. Visų prima, ne visos miestų ir rajonų savivaldybės turi patvirtintus bendruosius planus. Kai kur net neparuošti strateginiai miestų ir rajonų plėtros planai. Todėl infrastruktūros plėtros įmokos įtakotų neadekvačią nekilnojamojo turto plėtrą, kuomet vieni regionai prarastų investicijas, kituose – tai būtų investicijas skatinantis veiksnys. Pasak LNTPA direktoriaus Jono Ragausko asociacija pasisako už darnią nekilnojamojo turto plėtrą ir akcentuojamas tolygus vystymasis Lietuvos regionuose.
LNTPA inicijuos ir aktyviai dalyvaus diskusijose šiais klausimais su kitais verslo ir savivaldybių partneriais.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA)